Ši beveik neįtikėtina istorija prasidėjo praėjusių metų pavasarį.
Kaip pavyko sužinoti 15min, prekių pervežimu užsiimanti stambi bendrovė IPSUN kreipėsi į Kauno bendrovę „Cerera Foods“ ir sudarė sutartį dėl krovinių pervežimo, tačiau pastaroji bendrovė pasiūlė šią paslaugą teikti per partnerį – bendrovę „Logistikos sprendimų centras“.
Bendrovė IPSUN ir „Logistikos sprendimų centras“ sudarė kelias pervežimo sutartis, tačiau po kurio laiko „Logistikos sprendimų centras“ tiesiog prapuolė: įmonės atstovai neatrašė į elektroninius laiškus, o vėliau – nebeatsakė ir į skambučius.
Už bendravimą su kita įmone – milžiniška bauda
Su įmone „Logistikos sprendimų centras“ pasirašyta sutartis skiriasi nuo šabloninių su kitomis bendrovėmis sudaromų sutarčių.
Tuo metu buvo atnaujinti IPSUN kontaktai su „Cerera Foods“ ir įmonės ėmė bendradarbiauti tiesiogiai.
IPSUN nusprendė nežymią, apie 6 tūkst. eurų siekiančią „Logistikos sprendimų centro“ skolą išsireikalauti per teismą, tačiau pati sulaukė netikėto smūgio – Lietuvos arbitražo teismo pranešimo apie gautą įmonės „Logistikos sprendimų centras“ 450 tūkst. vertės ieškinį dėl nekonkuravimo sąlygų nesilaikymo.
Bendrovė „Logistikos sprendimų centras“ taip pat paprašė areštuoti tokią sumą IPSUN įmonės sąskaitoje.
Darbuotojų klaida, verta šimtų tūkstančių
Verslininkus ištiko šokas – apie nekonkuravimo sąlygas jie girdėję nebuvo ir tik tuomet bendrovėje IPSUN apsižiūrėta, kad su įmone „Logistikos sprendimų centras“ pasirašyta sutartis skiriasi nuo šabloninių su kitomis bendrovėmis sudaromų sutarčių.
Joje buvo rašoma, kad jei bendrovė IPSUN apeidama „Logistikos sprendimų centrą“ veš ar siūlys kitoms bendrovėms vežti krovinius tiesiogiai, tai bus laikoma nekonkuravimo sąlygų pažeidimu.
Už kiekvieną kontaktą – ne krovinių pervežimą, o tik bendravimą su kitomis bendrovėmis, numatyta bauda – 15 tūkst. eurų.
Tuo kontaktu galėjo būti ir elektroninis laiškas, ir telefono skambutis.
Vieno kontakto suma smarkiai viršijo pačių sutarčių vertę, viena sutartis su „Logistikos sprendimų centru“ tebuvo 2 tūkst. eurų vertės, jų buvo pasirašyta keletas.
Sutartis pasirašinėjęs IPSUN darbuotojas padarė klaidą – nekonkuravimo sąlygos nepastebėjo.
Taip galėjo nutikti dėl to, kad sandorio suma, baudos už delsimą ir kiti finansiniai dalykai sutartyje buvo nurodyti skaičiais, tuo metu baudos už konkuravimo sąlygų nesilaikymą dydis buvo išraitytas žodžiais – penkiolika tūkstančių eurų.
Paprastai sudarant sandorį pasirašoma IPSUN parengtos formos šabloniška sutartis, tačiau šį kartą leista ją parengti įmonei, su kuria sudaroma sutartis. Klaida buvo ne tik tai, dar didesnę klaidą IPSUN darbuotojas padarė iki galo neperskaitęs visos sutarties.
„Verslios Lietuvos“ projektų vadovo verslas
Įdomu yra tai, kad tokia didele suma galimus nuostolius dėl nekonkuravimo sąlygų pažeidimo įvertino maža, vos 2016 metų vasarį įregistruota bendrovė su 2,5 tūkst. įstatiniu kapitalu.
Įmonė „Logistikos sprendimų centras“ turi du akcininkus – vienas iš jų yra viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vyriausiasis projektų vadovas Andrius Bartminas, kitas – bendrovė „Prekuva“, kuri priklauso anksčiau Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje Parodų organizavimo ir eksporto skatinimo skyriaus specialistu dirbusiam Audriui Barauskui.
Bendravimą su bendrove IPSUN vykdęs A.Bartminas 15min tvirtino, kad ypač ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės vadovaujasi įprasta praktika sutartyse nurodyti.
„Kartais nuobaudos siekia iki 100 tūkst. eurų. Ta praktika yra paplitusi (…) Mes esame jauna įmonė, mes patys savo transporto neturime ir dažniausiai transporto įmones samdome, kad pervežtų mūsų klientų krovinius ir tai yra normalu, kad sudaroma sutartis su vežėju. Klientus stengiamės išlaikyti, stengiamės kaip įmanoma geriau patenkinti jų lūkesčius. Nekonkuravimo sąlygos yra įdedamos tam, kad vežėjas nepiktnaudžiautų ir po to nepradėtų siūlyti mažesnių kainų ir neperviliotų mūsų klientų pas save“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar įmonė „Logistikos sprendimų centras“ šiuo metu vykdo veiklą, A.Bartminas pripažino, kad šiuo metu veikla pristabdyta, nes vyksta ginčas arbitraže.
A.Bartminas pasakojo įmonę įkūręs dėl to, kad su įstaiga „Versli Lietuva“ buvo sudaręs tik terminuotą sutartį, tačiau vėliau ji buvo pakeista į nuolatinę.
„Iki to momento nežinojau, kaip toliau klostysis mano karjera „Verslioje Lietuvoje“, įkūriau įmonę su kolega ir pradėjome verstis tomis paslaugomis“, – teigė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad bendrovės „Prekuva“ vadovas A.Barauskas prie „Logistikos sprendimų centro“ prisidėjo tik pinigais.
„Aš lėšų neturėjau, jis yra kaip investuotojas į mano kompaniją“, – pridūrė jis.
A.Bartminas teigė, kad įmonės apyvarta nėra didelė – apie 30 tūkst. eurų per nepilną pusmetį, o veikla greitai po įkūrimo buvo sustabdyta.
Į 15min repliką, kad visa tai iš šalies atrodo lyg bandymas pasipinigauti, A.Bartminas teigė, kad tokiu atveju, reikėtų iš anksto žinoti, kad sutarties sąlygos bus pažeistos.
„Supraskite, tai net neįsivaizduoju aš tokios situacijos, kai įmonė sudaro su savo paslaugų tiekėju sutartį kažkokią ir iš karto tikisi, kad ta sutartis bus pažeista, tai tokių dalykų turbūt praktiškai nebūna. Turbūt viskas susiveda į tai, kad jeigu sutartis nebūtų pažeista, tai ir ieškinio nebūtų“, – sakė jis.
Paprašytas paaiškinti, kodėl po tam tikro laiko, kai buvo bendradarbiaujama su IPSUN, verslininkams su juo nebuvo galima susisiekti, A.Bartminas sakė, kad tuo metu jis buvo informavęs IPSUN vadybininką, kad yra išvykęs į Kiniją: „Turėjau verslo misiją, turėjau išvyką pusantros ar dviejų savaičių ir tuo metu manęs nebuvo. Bet apie tai aš buvau telefonu informavęs, nebuvo taip, kad aš kažkur dingau be jų žinios ir nežinau ką tas duoda – jokio skirtumo, ar aš esu ar manęs nėra, užsakymus gauna įmonė IPSUN tai iš manęs, tai, vadinasi, jeigu tuo metu negavo, tai užsakymų tuo metu galbūt ir nebuvo.“
„Cerera Foods“ kištis nenori
15min kreipėsi komentaro į „Cerera Foods“ ir klausė, kodėl ši IPSUN kaip partnerį pasiūlė vos kelis mėnesius tuo metu veikusią įmonę „Logistikos sprendimų centras“, be to, kodėl po to, kai ši bendrovė dingo iš akiračio, „Cerera Foods“ pasiūlė savo paslaugas įmonei IPSUN, nors prieš tai siūlė savo partnerį.
Mums nėra žinomos jokios aplinkybės apie trečiųjų asmenų tarpusavio sudaromus sandorius.
Bendrovės projektų vadovas Mantas Bieliauskas 15min raštu atsakė, kad įmonė kasdien sudaro dešimtis sandorių su verslo partneriais ir verslo etika bei praktika tokia, kad įmonė neteikia jokių komentarų dėl sandorių ar aplinkybių, lėmusių vienokius ar kitokius sprendimus.
„Pabrėžiame, kad „Cerera Foods“, jokia forma nedalyvauja jokiuose teisiniuose ginčuose su jokiais savo verslo partneriais. Todėl mums yra sudėtinga komentuoti jūsų dėstomą nuomonę paklausime mums“, – rašė jis.
„Taip pat mums nėra žinomos jokios aplinkybės apie trečiųjų asmenų tarpusavio sudaromus sandorius. Pabrėžiame, kad jūsų nurodomos aplinkybės apie rekomendacijų davimą mums nėra žinomos“, – teigiama atsakyme.
Arbitražo teismą numatė sutartyje
Bendrovei IPSUN atstovaujantis „Eurolex“ advokatas Dalius Vaitekūnas 15min teigė, kad Lietuvos arbitražo teisme ši byla atsirado ne šiaip sau.
Paprastai IPSUN sudaromose sutartyse parašoma, jog ginčai sprendžiami bendrosios praktikos teisme, tačiau „Logistikos sprendimų centras“ savo parengtos sutarties pabaigoje nurodė, kad ginčai sprendžiami arbitraže.
To IPSUN darbuotojai nesitikėjo ir dabar turėtų labai gailėtis, kad nepamatė.
Jei bendrosios kompetencijos teismas taiko protingumo kriterijus, pavyzdžiui, ar kompensacijos reikalaujanti pusė apskritai patyrė kokią nors žalą, tai komercinius ginčus sprendžiantis arbitražas vadovaujasi kitais kriterijais.
Išskirtinis atvejis
Advokatas tvirtina, jog tai yra išskirtinis atvejis: „Su tokia disproporcija tarp ieškinio sumos ir galimai patirtos žalos dar susidurti neteko. Bendrai vežimų užsakymų suma buvo apie 15 tūkst. eurų, bet tai apyvarta. Iš penkių vežimų pelno galėjo likti kiek daugiau nei tūkstantis eurų. O pateikiamas daugiau nei 400 tūkst. eurų ieškinys.
Teismų praktika aiškiai suformulavusi, kad bauda turi atlikti nuostolių kompensavimo funkciją. Net jei sutartyje būna numatytos milijoninės baudos, teismas visada vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais“.
Teisininkas pabrėžė, kad situaciją komplikuoja tai, jog byla – ne teisme, o arbitraže, kuris gali priimti sutartį kaip įstatymą ir tenkinti net ir neproporcingus reikalavimus.
„Teigiama, kad abi šalys yra profesionalios, juridiniai asmenys, turi savo teisininkus, galėjo tokias pasekmes numatyti“, – pabrėžė jis.
D.Vaitekūnas priminė, kad arbitražo sprendimas yra neskundžiamas, tuo metu jam kyla daug abejonių dėl šio arbitražo nešališkumo ir kompetencijos, esą jei procesas, jo žodžiais, praeis buldozeriu, pasekmės gali būti liūdnos.
IPSUN advokatas yra pareiškęs nepasitikėjimą arbitru, pirmininku ir apskritai šia institucija.
Pasak advokato, arbitražo priimti sprendimai bus vykdomi.
„Šiuo atveju vykdomąjį raštą išduoda bendrosios kompetencijos teismai ir tai daroma pakankamai formaliai, tiesiog pateikus arbitražo sprendimą. Tada prasideda priverstinis išieškojimas“, – minėjo D.Vaitekūnas.
Praėjusį ketvirtadienį ji 15min sakė, kad IPSUN kreipėsi į bendros kompetencijos teismą dėl to, kad sutartyje su „Logistikos sprendimų centru“ sąlyga dėl arbitražo teismo būtų pripažinta negaliojančia.
„Klientai vertina, kad jiems pakišo tą sutartį“, – sakė jis.
Pasak advokato, teismas nusprendė sustabdyti bylos arbitraže nagrinėjimą ir apie tai informavo Lietuvos arbitražo teismą. Verslininkų atstovas teigė laukiantis, kaip į tai reaguos arbitražo teismas, nes jis pagal įstatymus vykdyti šio sprendimo neprivalo.
Jaučiasi įvilioti į spąstus
Kalbėdamas apie galimą Lietuvos arbitražo teismo šališkumą advokatas priminė pernai Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) priimtą sprendimą, kuriame jau buvo panaikintas šio arbitražo sprendimas dėl jo steigėjų ryšių su viena iš ginčo šalių.
15min aprašė elektros skaitiklius gaminančios bendrovės „Elgama–Elektronika“ teisinį ginčą su buvusiu vadovu. Didžiulius nuostolius patyrusi ir ant žlugimo ribos atsidūrusi įmonė dėl prarasto turto teisėsi su laikinai jai vadovavusiu asmeniu, tačiau šis valdymo sutartyje numatė, kad visi ginčai bus sprendžiami ne teismuose, o Lietuvos arbitražo teisme.
Šis teismas bendrovės pretenzijas atmetė. „Elgama–Elektronika“ ginčas pasiekė LAT, kuris atlikęs papildomą tyrimą nustatė vienos iš ginčo šalių ir Lietuvos arbitražo teismą įsteigusios advokatų kontoros ryšius.
Įžvelgia ryšius
IPSUN pusė teigia išsiaiškinusi, kad arbitražo dalininkų steigėjai yra ieškovo akcininkai.
Pernai rugsėjį Lietuvos aukščiausiasis teismas konstatavo, kad advokatų profesinės bendrijos „Zeta Law“ pozicijos Lietuvos arbitražo teisme yra dominuojančios ir jame trūksta nešališkumo.
„Mes kreipėmės į Lietuvos arbitražo teismą su pasiūlymu, kad būtų ne vienas, o trys arbitrai. Norėjome bent kažkiek sumažinti šališkumo riziką. Matėme ir LAT nutartį dėl šio arbitražo sąsajų su kontora „Zeta Law“. Taip pat labai greitai pamatėme ieškovo akcininkų sąsajas su arbitražo pirmininke.
Šis mūsų siūlymas buvo atmestas. Tada pateikėme prieštaravimą dėl jų pirmojo pasiūlyto arbitro. Taip pat pareiškėme nušalinimą pirmininkei ir pareiškėme nepasitikėjimą arbitražu kaip institucija. Šiuo metu laukiame atsakymų“, – minėjo D.Vaitekūnas.
Bendrovė „Prekuva“ yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora „Zeta Law“. A.Bartminas dirbo bendrovėje „Vox juris“, kuri susijusi su advokatų kontora „Zeta Law“ ir veikė tuo pačiu adresu.
Ryšius nesunku pamatyti ir pažvelgus į socialinius tinklus. A.Bartminas ir Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė Agnė Tvaronavičienė yra draugai „Facebook“ socialiniame tinkle.
A.Bartminas šiame socialiniame tinkle bendrauja ir su „Zeta Law“ vadovaujančiu partneriu Valdemaru Stanciku.
„Įmonė įsteigta vos kelios savaitės ar mėnesis prieš pirmą kontaktą su mano klientu. Įmonė užsiima ekspedijavimo veikla. Tam pakanka kompiuterio ir vieno darbuotojo. Iš tokios įmonės išieškoti patirtą žalą būtų labai sunku. Mums teks vykdyti arbitražo sprendimą arba bus kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo. Gavusi pinigus įmonė gali būti tiesiog likviduota nelaukiant visų teisinių ginčų pabaigos. Kelių, kaip tos įmonės gali nelikti, yra ne vienas ir ne du. Tai reali ir didelė grėsmė, o situacija tikrai nėra tipinė“, – teigė D.Vaitekūnas.
Procesinis pažeidimas
Vilniaus universiteto dėstytoja, ne vieną mokslinį darbą arbitražo tema parašiusi „Tark Grunte Sutkiene“ advokatė Eglė Zemlytė 15min teigė, kad įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja arbitrus būti nepriklausomais: „Ši pareiga saisto visus be išimties arbitrus. Jeigu dėl šališkumo kyla abejonių, turi nusišalinti pats arbitras. Jeigu jis to nepadaro, proceso šalis jam gali reikšti nušalinimą. Procedūra priklauso nuo to, į kokį arbitražą kreiptasi. Jei ši procedūra nėra sureguliuota arbitraže, šį klausimą galima spręsti teismo pagalba. Dažniausiai tokius klausimus sprendžia arbitražo pirmininkas.
Tais arbitrais gali būti kiekvienas, jei tik šalys dėl to sutaria.
Jeigu šališkas arbitras nenusišalina arba institucija jo nenušalino, išnagrinėjus ginčą nepatenkinta šalis gali teikti prašymą teismui dėl arbitražo sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kad buvo procesinis pažeidimas ir pažeista teisė būti išklausytam. Taip pat pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliacinis teismas spręstų, ar arbitražo sprendimą palikti galioti, ar jį panaikinti.“
Pasak jos, Lietuvoje yra trys arbitražo institucijos, nes jų steigimas įstatymu reguliuojamas griežtai.
„Arbitražo institucija pati ginčo nenagrinėja. Ji tik skiria arbitrus. Tais arbitrais gali būti kiekvienas, jei tik šalys dėl to sutaria. Sprendžiamas arbitro objektyvumo klausimas. Patį arbitražą kaip ginčo sprendimo būdą ginčyti būtų sunku. Kaip įrodyti, kad verslininkas buvo apgautas“, – paaiškino E.Zemlytė.
Paklausta, kodėl arbitražo pirmininkė netenkina vienos iš šalių prašymo skirti ne vieną, o tris arbitrus, pašnekovė nurodė, kad tai nebūtinai rodo išankstinį nusistatymą.
„Jeigu arbitražinėje išlygoje nėra susitarimo dėl arbitrų skaičiaus, tada taikomas arbitro taisyklėse numatytas arbitrų skaičius“, – teigė ji.
