Bendra nuomonė Briuselyje, kad su pirmininkavimu Lietuva susitvarkė puikiai ir net viršijo lūkesčius. Skaičiuojama, kad Lietuvos derybininkai susiderėjo dėl beveik tris kartus daugiau teisės aktų nei įprasta pirmininkaujančiai šaliai. Manoma, kad pusmetis buvo gana sklandus, o lietuviai pasižymėjo darbštumu ir entuziazmu. Vis dėlto Lietuvos politikų siekis pasirašyti sutartį su Ukraina liko neįgyvendintas. Ekonomikos laikraščio „Financial Times“ Briuselio redaktorius Peteris Spiegelis sako, kad tai buvo bendra Europos Sąjungos ir Lietuvos nesėkmė.
„Už ką šis pirmininkavimas bus labiausiai prisimenamas? Žinoma – tai Vilniaus viršūnių susitikimas. Ir, būkime sąžiningi, tai buvo nesėkmė. Gaila, bet visas geras darbas čia, Briuselyje, istoriškai gali būti užgožtas dėl šios vienos nesėkmės, nes tai buvo gana didelė nesėkmė“, – tvirtina P.Spiegelis.
Vertinama, kad Lietuvos pirmininkavimas buvo kuklus ir pernelyg neišsiskyrė iš kitų, tačiau pasiektas pagrindinis tikslas – įrodyta, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, sugeba atlikti sudėtingiausius darbus.
