Pora visai neseniai sumainė aukso žiedus. Toliau turėtų sekti žodžiai „ilgai ir laimingai“. Tikėkimės, kad taip ir yra, tačiau šįkart labiau apie tai, kas vyko iki tol, prieš pat ilgai lauktą vestuvių ceremoniją.
Mes su vyru viską įvykdėme – vaikščiojome į pusantro mėnesio kursus, už kuriuos sumokėjome 50 eurų.
„Tai turėjo būti viena svarbiausių mūsų gyvenimo dienų – juk sumainome aukso žiedus.
Balandžio pradžioje nunešėme dokumentus į Plungės bažnyčią. Mus tada priėmė kunigas Andrius.
Jis mus supažindino su visais reikalavimais. Mes su vyru viską įvykdėme – vaikščiojome į pusantro mėnesio kursus, už kuriuos sumokėjome 50 eurų.
Tada buvo paskaita pas tą patį kunigą Andrių. Jis mus supažindino su ceremonija. Pasakė, kad 30 eurų reikės už puošmenas ir vargonus“, – pasakoja ką tik ištekėjusi moteris.
Paaiškinta, kad likusi sumos dalis, kuri bus paaukota, teks sutuokiančiam kunigui. Pora pasiteiravo, kiek tai turėtų būti? Kunigas atsakė, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Žmonės pagalvojo, kad 50 eurų turėtų pakakti, nes buvo užsiminta, jog auka paprastai prasideda nuo 30 eurų.
Reikalai pajudėjo, prabilus apie skambutį vyskupui
Atsitiko taip, kad prie altoriaus vyrą pasitiko jau ne kunigas Andrius, o klebonas Julius Meškauskas. Vyras rašėsi dokumentus ir padavė voką su 80 eurų. Klebonas, klausdamas, kodėl užklijuotas vokas, pasakė, jog auka labai menka.
Jaunasis išpažinties buvo seniau nei prieš savaitę. Klebonas pareiškė, kad dėl to tuokti jų negalintis.
Vyras daugiau neturėjo, todėl pamanė, jog viskas replika ir pasibaigs.
Netrukus klebonas, jau girdint visiems aplinkiniams, išbarė vyrą. Jis netyčia atsistojo ant žiedlapių širdies. Liepė lipti lauk – ko čia stovi kaip kiaulė garde.
Klebonas klausinėjo, kada jaunoji ir jaunasis buvo išpažinties. Jaunoji tiksliai neprisiminė, kaip vadinasi ta bažnyčia, o jaunasis išpažinties buvo seniau nei prieš savaitę. Klebonas pareiškė, kad dėl to tuokti jų negalintis.
Ceremonija nevyko apie 25 minutes, kol vestuvininkai nepradėjo kalbėti, jog skambins vyskupui. Tuomet pagaliau ceremonija įvyko.
„Ceremonija buvo sugadinta. Mes būtume davę ir daugiau, jei prieš tai kunigas būtų įspėjęs. Buvo minėta, kad auka prasideda nuo 30 eurų, o mes įdėjome 80. Manėme, kad užteks“, – skundėsi jaunoji.
„Jie atėjo dvasiškai nepasiruošę“
Klebonas J.Meškauskas tikina, jog negali laiminti santuokos, jei nėra garantuotas dėl abiejų žmonių laisvo apsisprendimo. O tuo jis tikina labai suabejojęs. Iki šiol klebonas mano, kad jauniesiems proto įkrėtė. Mano, jog čia bus savo trigrašį įkišusi uošvienė.
„Jeigu žmogus nenori dvasiškai priimti santuokos sakramento – jis nėra pasiruošęs. Gal jie nori susirašyti, susimetrikuoti? Bet bažnyčia nėra tik dėl įteisinimo. Čia ne civilinė santuoka.
Finansai su santuokos sakramentu čia visiškai nesusiję. Jeigu žmogus neturi tikėjimo, kam jam tada eiti į santuoką?
Jei jie sąmoningai nenori išpažinties, nepripažįsta tikėjimo, pasitikėjimo Dievu – kaip aš galiu laiminti tokią santuoką?
Ta santuoka įvyko ir galioja. Jis, man atrodo, viską suprato. Kai artimieji verčia juos tuoktis, o ne jis tuokiasi, tada jau prievarta. O aš prievartos nedarau. Sakiau jiems – ne tie liudininkai, o judu gyvensite.“
Tuomet klebonas pasiteiravo, o kas čia dėl to kreipėsi? Jaunieji, anot jo, turėjo būti įgavę proto – tylėti ir Dievą mylėti. „Įdomu, kas teiraujasi. Nes, jeigu uošvienė meluoja...“ – svarstė jis.
Klebonas patikslino, kad pora atėjo dvasiškai nepasirengusi santuokai, tačiau ji įvyko po kažkokio mistiško veiksmo: „Tai jūs galvojate, kad jaunieji liko nepatenkinti? Aš pasiskambinsiu, paklausiu... Ar galioja santuoka? Tai aišku, galioja, bet tada galioja, kai jie kai ką įvykdė.“
Nebuvai bažnyčioje – turi didžiąją nuodėmę
Haroldas Šneideraitis, Telšių vyskupijos kurijos kancleris, sako negalintis komentuoti asmeniškumų, kurie kartais nutinka žmonėms bendraujant, tačiau panašių konfliktų kyla nemažai.
Reikalavimai išlieka. Ir esmė nesikeičia. Jei nesimeldi kasdien, neini atgailos, gali vadinti save kaip nori, tu nebūsi kataliku.
Dėl atgailos sakramento H.Šneideraitis išsakė porą variantų – griežtąjį ir nuosaikųjį.
Nuosaikusis – tikintis žmogus išpažinties eina kas mėnesį arba du. Jei žmogus nesijaučia turintis didžiųjų nuodėmių, tai neturėtų trukdyti santuokai.
Griežtasis – jei sekmadienį katalikas sąmoningai nedalyvavo mišiose, jis padarė vieną iš didžiųjų nuodėmių.
„Jei keičiasi laikai, tai nereiškia, kad Bažnyčios mokymas keičiasi. Reikalavimai išlieka. Ir esmė nesikeičia. Jei nesimeldi kasdien, neini atgailos, gali vadinti save kaip nori – tu nebūsi kataliku“, – aiškino kancleris.
Dėl aukos kancleris taip pat labiau palaikė kunigo pusę: „Kitur – gavai paslaugą, sumokėjai nustatytą sumą. O bažnyčioje – tikėjimo dalykai. Kam svarbu aplinka, ceremonija – auka nėra problema. Bendruomenė ir turi išlaikyti savo bažnyčią“, – kalbėjo kancleris.
Taip pat jis pažymėjo, kad ne už kalnų ir bažnyčių uždarymo metas: „Tai ateities klausimas. Kai kurie kunigai po tris ar keturias parapijas aptarnauja. Mažos kaimo bažnytėlės prašosi remonto, o tikinčiųjų mažai.“
