Praėjęs šildymo sezonas Vėžaičių gyventojams prasidėjo su galvosopiu. Miestelyje – vos keli daugiabučiai. Ir tie – poros aukštų. Tik keli jų – renovuoti.
Lapkritį gavę sąskaitas už būsto šildymą žmonės liko šokiruoti. 45 kv. m būsto gyventojams už mėnesį, kai šiluma tiekta ne visas dienas ir temperatūra nekrito žemiau nulio, paskaičiuotas beveik 130 eurų mokestis. Už 68 kv. m – 178 eurai.
Skyrė pinigų kompensacijoms
Tokį stiprų kainų šuolį lėmė tai, kad Vėžaičių būstai šildomi tik dujomis. „Klaipėdos rajono energija“ šilumą miestelio gyventojams gamina tik iš gamtinių dujų.
Klaipėdos rajono valdžia paskutinėmis metų dienomis priėmė sprendimą skirti 20 tūkst. eurų sąskaitoms už šildymą kompensuoti Vėžaičių gyventojams. Jau tada politikai kėlė klausimą, kad tai – trumpalaikis sprendimas.
15min pasidomėjo, kaip „rogės ruošiamos žiemai“, ir aplankė Vėžaičius. Nedideliame miestelyje – ramu. Prie vieno namo jau sumontuoti pastoliai – akivaizdžiai šiltinamas pastatas. Kitur žmonės, paklausti apie artėjantį šildymą, tik numojo ranka: renovacija per brangi, abejoja efektyvumu.
Bendrovės „Klaipėdos rajono energija“ vadovas Marius Žilius apgailestavo, kad žmonės, dar pernai patyrę kainų šoką, nepakeitė nuomonės dėl renovacijos.
„Didžioji dalis gyventojų sąmoningai išsibraukė iš renovacijos programų. Kai šildai kiaurą namą, negali tikėtis mokėti mažai. Palyginus su greta esančiais renovuotais namais, matome, kad kainos skiriasi ir du–tris kartus. Jei renovuotame būste apšiltinimas kainavo 40 eurų, nerenovuotame – ir 120“, – dėstė bendrovės vadovas.
2007-aisiais priimtas pigiausias sprendimas
Jis priminė, kad vietinė miestelio katilinė buvo rekonstruota 2007-aisiais. Ji buvo pritaikyta šilumą teikti iš gamtinių dujų. Tuo metu tai buvo pigiausias pasirinkimas. Dujų kainai išaugus – šoko ir gyventojų sąskaitos.
Bendrovės vadovai teigė įtemptai mąstantys, kaip ruoštis artėjančiam sezonui, ir čia atsiduria aklavietėje. Katilinės rekonstrukcija gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų, o bet kokios alternatyvos – tiek biokuras, tiek elektra – taip pat pabrango.
Siekdami mažinti kaštus, „Klaipėdos rajono energijos“ vadovai ėmė svarstyti ir apie saulės baterijų panaudojimą. Paaiškėjo, kad modulius galima montuoti tik ant nuosavos žemės. Netrukus paaiškėjo, kad ėmus elektros energiją gamintis patiems – sąskaitos gyventojams sumažėtų vos 1 proc. Tik tokią dalį sąnaudų krepšelyje sudaro elektra, reikalinga katilams.
Renovacijos nenori, nes nesitiki ilgai gyventi.
„Gavę kompensaciją ir sulaukę vasaros, žmonės galvoja, kad problema dingo. Ji nedingo, ji nusikėlė. Kai klausiame, kodėl atsisako renovacijos, atsakymas būna panašus: kiek aš čia gyvensiu, kiek man čia reikės. Ne paslaptis, kad didžioji dalis šių daugiabučių gyventojų – pensinio amžiaus“, – teigė M.Žilius.
Bendrovė bandė kreiptis ir į ekspertus, kurie paskaičiuotų, kaip reikėtų pertvarkyti miestelio šilumos ūkį. Tačiau šie neapsiima – dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis sunku numatyti, kas bus po pusmečio, juolab metų. Todėl mano, kad skaičiavimai gali būti ir ne visai tikslūs.
„Nėra pigios alternatyvos: buvo biokuras, bet ir jis pabrango, elektra – brango ir ji. Svarbu nesiblaškyti ir nepridaryti klaidų, kad netektų mokėti dar brangiau“, – aiškino bendrovės vadovas.
Klaipėdos rajono atstovai buvo nurodę, kad kompensacija palaipsniui bus mažinama. Taip gyventojai bus skatinami renovuoti savo namus ir prisidėti prie kaštų mažinimo.
