Dėmesio vėžio prevencijai ėmė mažėti nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios.
„Pirmojo karantino metu šalyje buvo sustabdytos vėžio profilaktikos programos, o ir šiuo metu jos vargiai gali vykti. Pacientai nepatekdavo tiesioginio kontakto konsultacijai pas šeimos gydytoją, štai ir turime vėlyvų stadijų vėžio atvejų augimą“, – 15min nurodė S.Jarmalaitė ir pabrėžė, jog anksti diagnozuoti vėžį labai svarbu.
„Gerai žinoma, kad tik ankstyvų stadijų vėžys yra pagydoma liga. Nustačius pažengusią ligą, gydymas būna ilgas, sunkus, net ir naudojant naujausias gydymo strategijas vargiai pavyksta laimėti kelis gyvenimo metus, – teigė ji.
– Štai anglų mokslininkai paskaičiavo, kad operacijų dėl vėžio atidėjimas 3 mėn. išsaugotus gyvenimo metus sumažina 19 proc., o 6 mėn. – net 43 proc.“
Mažiau operacijų
S.Jarmalaitė palygino NVI pacientų, besigydžiusių onkologines ligas šįmet ir praėjusiais metais, srautus. Pasak jos, operacijų dėl vėžio skaičius įstaigoje sumenko.
„Jei chemoterapijos ir spindulinės terapijos apimtys kito nežymiai, tai operacijų dėl vėžio apimtys pandemijos metu sumažėjo 10–20 proc.
Ankstyvų stadijų navikus rečiau operavome sergantiesiems storosios žarnos ir skrandžio vėžiu, skydliaukės ir plaučių vėžiu.
Lyginant su praėjusiais metais, chirurginis gydymas dėl ankstyvų stadijų vėžio NVI sumažėjo beveik 10 proc., o vėlyvų stadijų – beveik nepakito“, – vardijo laikinoji įstaigos vadovė.
Bendras mirčių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, NVI didėjo nežymiai, tačiau išaugo mirčių skaičius nuo kai kurių ligų, pavyzdžiui, plaučių vėžio.
„Bendras mirčių skaičius mūsų įstaigoje šiemet didėjo neženkliai. Deja, gydant kai kurias ligas, ypač plaučių vėžį, mirčių skaičius padidėjo. Detalesnius pokyčius pamatysime susumavę šių metų rodiklius“, – teigė S.Jarmalaitė.
Deja, gydant kai kurias ligas, ypač plaučių vėžį, mirčių skaičius padidėjo.
Pacientai bijo atvykti, trūksta personalo
Ji baiminosi, kad per šiuos metus suprastėjo ne tik NVI vėžio gydymo srities rodikliai. Tai esą – COVID-19 pasekmė, kurio valdymui dabar ir skirtas visas dėmesys.
„Bijau, kad vėžio gydymo srityje jie suprastėjo visose onkologines paslaugas teikiančiose ligoninėse. Ir priežastys glūdi ne tik vėluojančioje vėžio diagnozėje. Dėl infekcijos plitimo onkologijos padaliniai dirbo nepilnu pajėgumu, ligoninės daug lėšų skyrė dezinfekavimo, apsaugos priemonėms, neliko galimybių kelti medikų kvalifikaciją, atnaujinti įrangą“, – dėstė S.Jarmalaitė.
Gyventojų, besikreipiančių dėl gydymo, pasak jos, taip pat mažiau. Kai kurie esą bijo pasigauti COVID-19, kiti – liko be galimybių atvykti.
„Pirmojo karantino metu buvo problemų su viešuoju transportu. Iš nutolusių rajonų atvykti į Vilnių buvo sunku. Dalis pacientų tiesiog bijojo užsikrėsti, tad nesilankė gydymo įstaigose.
Na, o antrojo karantino metu įsijungė kiti trukdžiai. Masiškai plintant SARS-CoV-2 infekcijai ligoninėse gausėja infekcijos protrūkių, trūksta personalo.
Štai ir Nacionaliniame vėžio institute dezinfekcijai uždaryti du skyriai, pacientai perkelti į kitus padalinius, perskirstytas personalas“, – pasakojo laikinai pareigas einanti NVI direktorė.
Strategiją formuoja patys
Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, įstaiga papildomo dėmesio esą net nesitiki.
Papildomo dėmesio net nebesitikime, nes visi sveikatos sistemos resursai nukreipti sunkių COVID-19 ligos atvejų gydymui.
„Mokomės iš geriausių užsienio centrų patirties ir patys formuojame nacionalinę vėžio gydymo pandemijos metu strategiją. Šitoje situacijoje papildomo dėmesio net nebesitikime, nes visi sveikatos sistemos resursai nukreipti sunkių COVID-19 ligos atvejų gydymui“, – teigė S.Jarmalaitė, nors pažymėjo, jog pandemijos metu įstaiga pasigedo logistinės pagalbos bei noro sukurti vieningą vėžio gydymo strategiją.
„Šalyje veikia miokardo infarkto, insulto klasteriai – gydymo įstaigų tinklai sujungti bendra logistikos sistema. Deja, bet onkologijos klasteris taip ir nebuvo sukurtas. Logistinės pagalbos organizuojant vėžio diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir slaugą pandemijos metu labai pasigedome.
Dėl virusinės infekcijos plitimo imunosupresuotų vėžio pacientų gydymo algoritmai keitėsi visame pasaulyje, bet Lietuvoje vieningos strategijos sukurta nebuvo. Lietuvos onkologų draugijos iniciatyva kvietėme kolegas iš kitų gydymo įstaigų dalintis patirtimi, rengti kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, deja – likome neišgirsti“, – apgailestavo vadovė.
COVID-19 užsikrėtė ir sergantieji vėžiu
NVI šiomis sąlygomis, pasak jos, dirba taip, kaip gali geriausiai: „Įsteigėme pacientų kontaktų centrą, kad visi kuo operatyviau gautų atsakymus, būtų užregistruoti pas gydytoją.
Karantino postuose įrengti patogūs termovizoriai, pacientų srautus valdyti padeda modernios registratūros, mažiname popierinių dokumentų vartojimą ir pereiname prie elektroninių sutikimų, siuntimų ir kitų medicininių dokumentų.“
COVID-19 palietė ir keliasdešimt vėžiu sergančių pacientų, tačiau S.Jarmalaitė patikino, jog labai sunkių atvejų nepasitaikė.
„Kadangi prieš guldant į ligoninę prevenciškai atliekame COVID-19 genetinį testą, esame identifikavę apie 30 COVID-19 ligos atvejų. Dažniausiai tai buvo besimptomė liga, apie kurią pacientai nė nenumanė“, – pasakojo ji.
Kuria COVID-19 padalinį
Išsigydę COVID-19, pacientai, pasak S.Jarmalaitės, grįžta ir toliau gydosi pagrindinę ligą – vėžį.
„Pasitaikė atvejų, kai po neigiamo COVID-19 testo atlikus operaciją ar kitą gydymą dėl vėžio, prieš išleidžiant iš įstaigos COVID-19 testas jau buvo teigiamas. Matyt, pacientas atvyko ankstyvoje infekcijos fazėje. Tuomet tenka izoliuoti kontaktavusį medicinos personalą, perkelti kitus pacientus.
Šiuo metu ligoninėje ypač daug darbo infekcijų kontrolės specialistams, ūkio skyriui“, – pažymėjo instituto vadovė.
NVI, pasak jos, atsiras ir specialus COVID-19 užsikrėtusiems onkologiniams pacientams skirtas skyrius.
„Supratę, kad pandemijai tęsiantis neišvengsime sudėtingų vėžio komplikacijų gydymo SARS-CoV-2 infekuotiems pacientams, kuriame COVID-19 padalinį, gerokai nutolusį ir izoliuotą nuo kitų NVI skyrių“, – teigė S.Jarmalaitė.
Kuriame COVID-19 padalinį, gerokai nutolusį ir izoliuotą nuo kitų NVI skyrių.
A.Veryga: dėmesio kitkam nelieka
Kadenciją pabaigęs operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pripažino, jog pandemijos metu visas dėmesys telkiamas į COVID-19, tad kitų ligų gydymas, įskaitant vėžį, nukenčia.
„Dėmesio kitoms sritims – ne tik ligoms, bet apskritai bet kokiai kitai sričiai – yra labai mažai. Kone visa ministerija sukasi ant COVID-19. Beveik visi žmonės, kas tai bebūtų – teisininkai, ministrai ar patarėjai, jiems pagrindinė užduotis dabar buvo valdyti COVID-19 plitimą“, – Seime žurnalistams komentavo jis.
Politikas neatmetė tikimybės, jog ateityje mirčių nuo vėžio skaičius dėl to išaugs. Taip jau esą nutiko su širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Augančios mirtys dabar yra daugiau susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, gal kiek mažiau su onkologija, bet irgi girdim, kad žmonės ateina su labiau pažengusiomis onkologinių ligų stadijomis. Žmonės, matyt, bijo kreiptis, bijo eiti į gydymo įstaigas ir galbūt atideda šituos vizitus“, – svarstė A.Veryga.
A.Dulkys: visi skaičiai – mūsų rankose
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas aptarė ne tik onkologinių ligų gydymo klausimą, bet panagrinėjo ir mirčių statistiką, kuri, tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, yra ypač bloga. Kokios tiksliai to priežastys – neaišku, tačiau Sveikatos reikalų komiteto nariai svarstė, jog gyventojai negauna būtino gydymo, bijo vykti į gydymo įstaigas.
Paklaustas, ko imsis, kad skaičiai keistųsi, darbą sveikatos apsaugos ministerijoje pradėjęs A.Dulkys teigė, jog veikti turi visa visuomenė, tai yra, laikytis karantino režimo taisyklių.
„Visi skaičiai yra mūsų visų rankose. Čia yra viskas vienoje grandinėje: sunkėjanti situacija gydymo įstaigose dėl viruso, dėl COVID-19 valdymo, ji natūraliai sukelia problemas kitoms paslaugoms. Daugelis žmonių jau net bijo kreiptis į gydymo įstaigas dėl kitų ligų, nors ten ir galėtų kreiptis, bet pergyvena dėl viruso, bijo užsikrėsti.
Mes turime susikaupti, susivienyti, laikytis taisyklių. Taip, bus labai sunku, mes visi tai suprantam“, – trečiadienį per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią savaitę žmonių, kuriems daugiau kaip 50 metų, mirė apie 60 proc. daugiau nei įprastai. Mirčių perviršis Lietuvoje pastebimas nuo spalio. Apie tai daugiau – čia.
