Rinktasi iš kelių variantų
„Buvo vertinama keletas teritorijų. Vertintos teritorijos ir kituose rajonuose, bet šiuo atveju buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – po VGT posėdžio sakė A.Anušauskas.
Kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos specialistai per pastaruosius kelis mėnesius atliko potencialių teritorijų žvalgybą, į juos taip pat kreipėsi ir kelių rajonų merai, kurie patys siūlė dalį savo valdomų teritorijų.
Įvertinus visus pasiūlymus nuspręsta kaip geriausius išrinkti tris – Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos rajonuose esančias teritorijas. Įvertinus įvairius teritorijų aspektus palankiausiai įvertinta galimybė atkurti iki pirmųjų nepriklausomybės metų Rūdninkuose veikusį poligoną.
Anot ministro, teritorija pasirinkta ir dėl to, kad joje nėra jokių gyvenamųjų namų, sodybų ar nuolat gyvenančių žmonių.
Taip pat, nes Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų buvimas pietryčių Lietuvoje prisidėtų prie atgrasymo politikos.
„Valstybės gynimo požiūriu didesnės Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų buvimas pietryčių regione didina bendrą atgrasymo potencialą ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kodėl steigiamas ir atkuriamas šis poligonas būtent toje vietoje“, – pažymėjo A.Anušauskas.
Sprendimo Seime tikimasi dar šioje kadencijoje
Iki kitų metų rudens tikimasi atlikti tiek poveikio aplinkai vertinimą, tiek – techninį, ekonominį, finansinį ir socialinį projekto vertinimą.
„Šitas patarimas, rekomendacija yra Vyriausybei per ateinančius metus išspręsti aplinkosauginius, teisinius, bendruomenės interesus, tam, kad kitų metų pabaigoje būtų galima Seime tvirtinti sprendimą dėl infrastruktūros steigimo“, – po posėdžio sakė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
Galutinį sprendimą dėl poligono priims Seimas, kai poligono steigimas bus pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pagal dabartinį planą tikimasi, kad tai galėtų pavykti padaryti dar šiai Seimo kadencijai – iki 2024 metų rudens.
Anot A.Anušausko, siekiant įkurti poligoną, reikės išspręsti ir aplinkosauginius klausimus – šiuo metu teritorijoje veikia keli draustiniai, įkurta „Natura 2000“ tinklo teritorija.
Ministras patikino, kad bus siekiama, jog gamtai būtų padaryta kuo mažesnė įtaka.
-
Kariuomenės vadas ramina žemaičius: kariniam poligonui bus ieškoma naujos vietos
-
Jonavos savivaldybė: į poligono teritoriją patekusi kopa liks prieinama lankytojams
-
Poligono nenori: rezervuotose teritorijose kasmet sako gaunantys 20 mln. eurų pajamų
-
Pabradės poligone atidaroma sąjungininkams skirta stovykla „Herkus“
-
A.Anušauskas „artimiausiais mėnesiais“ žada sprendimą dėl naujo karinio poligono vietos
-
Iš Rūdninkų išvežti paskutiniai migrantai: prieš porą naktų dar kasė tunelį pabėgti
„Čia turiu pasakyti, kad kariuomenė įvertino ir kitų šalių patirtį vystant poligonus panašiose vietose“, – teigė jis.
Šiame kontekste A.Anušauskas paminėjo Danijoje veikiantį poligoną, kuris yra įkurtas būtent „Natura 2000“ tinklui priklausančioje teritorijoje.
Aplinkos ministras pritaria
Posėdyje taip pat dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė pritariantis atliktai galimybių studijai.
„Yra sutarimas VGT su Kariuomene ir Krašto apsaugos ministerija, kad visas poveikis bus kompensuotas, kad ir koks jis būtų“, – teigė jis.
Anot ministro, Lietuvoje yra labai sunku rasti tokią, maždaug pusantro šimto kvadratinių kilometrų dydžio, teritoriją, kurioje nebūtų svarbių inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių ar kultūros paveldo objektų.
„Europoje nėra priešpriešos tarp poligonų ir saugumų teritorijų“, – sakė S.Gentvilas.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o dabartinių plėtra jau beveik nebeįmanoma. Pasak kariuomenės, abu poligonai šiuo metu yra užpildyti maždaug 130 proc. savo pajėgumų.
Pernai svarstyta naują poligoną rengti vakarinėje šalies dalyje, netoli Kuršėnų ir Telšių, bet sulaukus vietinių gyventojų pasipriešinimo planų atsisakyta.
