Iki žiemos žada įrengti stogą
„Šiandien klausimas kilo, ar ne per lėtai dirbame. Tai turiu atkreipti labai dėmesį, kad šiek tiek atsiliekame nuo grafiko, tai yra ne visą savaitę, nes nuo spalio 13 dienos, kaip ir informavome visuomenę, mes tiesiog į pietrytinį šlaitą dėl purvo, susiformavusios pliurzos negalėjome įlipti. Mes beveik pradėjome į jį įlipinėti nuo lapkričio 5–6 dienos, kai nustojo krituliai“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė viceministras, ministrų kabinetui pristatęs kalno būklę.
Anot jo, rengiantis žiemai prevenciškai svarbu izoliuoti nuo vandens Gedimino kalno viršų ir nudrenuoti besiformuojančias nuošliaužas. Dėl kalno viršutinės dalies uždengimo izoliacinėmis medžiagomis apsispręsta dar liepą, bet darbus apsunkino lietus.
Bet iki gruodžio 1 dienos, galiu patikinti tikrai, laikina stoginė bus, ir tikrai Kunigaikščio rūmai bus izoliuoti.
„Norėčiau priminti, kad liepos mėnesį buvo baisios liūtys, ne kartą teko uždarinėti ir patį Gedimino kalno lankymą, tai principas galioja labai paprastas: pirma gesiname gaisrą, o tada likviduojame gaisro padarinius. Kadangi šie metai yra baisiai nedėkingi, tai teko labai daug kovoti su ugnimi, tiksliau, su lietumi, su vandeniu, ir darbai negalėjo tiesiog įsibėgėti. Bet iki gruodžio 1 dienos, galiu patikinti tikrai, laikina stoginė bus (...), ir tikrai Kunigaikščio rūmai bus izoliuoti“, – aiškino viceministras.
Jis pasakojo, kad iki gruodžio 1 dienos taip pat tikimasi nudrenuoti pagrindinį pietrytinės nuošliaužos kūną, vėliau bus drenuojamos kitos nuošliaužos.
Premjeras: kiek reikia, tiek lėšų ir bus
Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį žurnalistams sakė, kad dabar svarbiausia suvaldyti nuošliaužas, o kapitaliniai darbai prasidės kitąmet.
„Mes nekalbame apie lėšų kiekį. Galioja pasakymas – kiek reikia, tiek lėšų bus skirta“, – žadėjo jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę paragino Vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius.
Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad Gedimino kalne esamos deformacijos plečiasi, be to, nuošliaužos galimos ir kitose vietose.
„Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose“, – teigiama trečiadienį išplatintame tarnybos pranešime.
Jame sakoma, kad grunto poslinkiai ir įtrūkimai stebimi beveik visose kalno pusėse. Kartu pažymima, kad deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinius, tiek ir natūralius gruntus, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntus, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles.
„Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis, šios dienos duomenimis, yra stabilūs“, – pažymima geologų pranešime.
Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis pagrindinio tako.
Kultūros ministerija teigia, kad per pastaruoju metu vykusias nuošliaužas pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus.
