„Turbūt svajonė būtų sakyti, kad keliaukime visi, kas norime, bet suprantame ir tai, kad turbūt grupė tų žmonių, kuriems reikėtų registruotis, yra labai didelė, tai šiek tiek dabar dar konsultuojamės su savivaldybėmis, kaip jie matytų šitą procesą“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministrė.
„Panašu, kad linksime link to, kad visų pirma rekomenduosime registruotis vyresniems žmonėms, tai galbūt kas penkerių metų laikotarpiais, ji bus, bet kaip tiksliai mes ją įgyvendinsime, turbūt savaitės dar klausimas ir per kitą savaitę tuos atsakymus galutinai turėsime“, – pridūrė ji.
Panašu, kad linksime link to, kad visų pirma rekomenduosime registruotis vyresniems žmonėms.
Pasak viceministrės, kol kas yra sunku pasakyti, kada tiksliai bus pradėta masinė vakcinacija, nes, net ir baigus senjorų vakcinaciją, lauktų dar dvi prioritetinės grupės: žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, bei valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai. Planuojama, kad šių grupių registracija skiepams vyks per darbovietes ir medicinos įstaigas.
„Mes kalbame apie masinės vakcinacijos pradžią gegužės pradžioje. Reiškia apie šių grupių – žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis ir svarbias valstybei, visuomenei funkcijas atliekančiųjų – vakcinaciją galime kalbėti per kovo antrą pusę–balandžio mėnesį“, – sakė Ž.Simonaitytė.
Sąrašą ligonių, kurie bus skiepijami prioritetine tvarka, ministerija yra sudariusi pernai, artimiausiu metu planuojama jį atnaujinti ligų kodais, bet, pasak viceministrės, tai bus „labiau techniniai pakeitimai“.
Registracija vyks per e.sveikatą
Planuojama, kad prasidėjus masiniam visuomenės skiepijimui, jai gyventojai bus registruojami per e.sveikatos sistemą. Viceministrė pripažįsta, kad tai bus iššūkis, kuriam rengiamasi jau dabar, atnaujinant šią sistemą bei diegiant papildomus pajėgumus.
„Šiuo metu Registrų centras dirba su atnaujinimu išankstinės pacientų registravimo sistemos ir yra numatoma, kad tai bus daroma arba savarankiškai patiems gyventojams jungiantis prie sistemos, arba skambinant ir registruojantis, bet būtent naudojant Registrų centro valdomą e.sveikatos sistemą“, – sakė Ž.Simonaitytė.
Savo ruožtu Registrų centras BNS informavo, kad „e.sveikatos sistemai, kaip ir bet kuriai kitai IT sistemai, didelis kreipimųsi skaičius vienu metu gali būti iššūkis“.
„Tačiau jį galima suvaldyti tolygiai skirstant besikreipiančiųjų srautus, pavyzdžiui, diferencijuojant procesą pagal amžiaus grupes. Šiuo ir kitais susijusiais e,sveikatos klausimais, kaip įprasta, yra nuolat bendraujama su sistemos valdytoja Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Jos teigimu, šiuo metu yra rengiama rezervinė registracijos sistema, kuri būtų pasitelkiama tuo atveju, jeigu kiltų nesklandumai.
Registrų centro sistema tam pasirinkta todėl, kad didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų turi sąsajas su e.sveikata, todėl tokia registracija yra lengviau įgyvendinama technologiškai.
„Be abejo, jeigu bus poreikis, ir ta rezervinė sistema, apie kurią minėjau, yra numatoma ją įsigyti iš privačių tiekėjų ir turėti tą rezervinį registravimo paketą“, – sakė
Vakcinavimo vietų gali daugėti
Kalbėdama apie „gyvą eilę“ dėl vakcinų, kurios yra nepanaudojamos iš karto, viceministrė sakė, jog kol kas tokios problemos, kad vakcinos nebūtų sunaudojamos, nėra, nes jas atšildžius galima laikyti dar penkias dienas.
„Jeigu taip nutinka, kad dalis vakcinų tą dieną yra nesunaudojama, jos yra naudojamos kitą dieną. Faktas, natūralu, kad didėjant apimtims, didėjant atšildomų vakcinų kiekiui, kurį reikia sunaudoti, jeigu mes susidursime su tokiu poreikiu, tai gali būti daroma“, – sakė ji.
Ž.Simonaitytės teigimu, taip pat svarstoma, kad ateityje vakcinacija galėtų vykti ne tik vaistinėse, bet ir mobiliuosiuose punktuose.
„Galimybių plėsti vakcinavimo vietas tikrai yra nemažai, jeigu matysime poreikį, kad tų vakcinų nespėjame sunaudoti, tai ir plėsime“, – kalbėjo viceministrė.
Ji pabrėžė, kad panašiai kaip ir anksčiau esant kritinei padėčiai ligoninėse, esminis klausimas yra ne infrastruktūra, o žmogiškieji ištekliai, t. y. žmonės, kurie gali atlikti vakcinavimą.
Ministerija yra numačiusi plėsti ir informacinę kampaniją gyventojams, taip pat ir paskelbiant daugiau informacijos kitomis kalbomis, tokiomis kaip rusų ar lenkų.
Esami vakcinavimo tempai yra pakankami
„Pagal dabartinius gaunamus vakcinų kiekius mes matome, kad iš esmės tie tempai mus tenkina ir poreikio dirbti švenčių dienomis ar savaitgaliais, ar labai intensyviai dirbti taip, kaip ir dirbama įprastinėmis darbo dienomis, mes nematome“, – sakė viceministrė.
Tačiau, pasak jos, tai gali keistis augant pristatomos vakcinos kiekiams, todėl ministerija bendrauja su savivaldybėmis ir jos ruošiasi ateityje organizuoti vakcinaciją ne tik darbo dienomis.
Nuo praėjusio penktadienio, kovo 5-osios, daugiausiai, per 12 tūkst. žmonių, buvo paskiepyta šį trečiadienį. Tuo metu sekmadienį skiepijama nebuvo visai. Šeštadienį bei šventinį ketvirtadienį paskiepyta po daugiau nei 400 žmonių.
Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina vyksta sėkmingai
„Mokslu pagrįsto pagrindo stabdyti skiepijimą („AstraZeneca“ vakcina – BNS) šiuo metu tikrai nėra“, – sakė Ž.Simonaitytė.
Anot jos, pranešimai apie pavojingus šios vakcinos šalutinius poveikius nėra patvirtinti.
„Europos vaistų agentūra (EVA) išplatino informaciją, kad vienokie ar kitokie atvejai šiuo metu neduoda jokio pagrindo manyti, kad tai yra susiję su būtent skiepijimu“, – tvirtino viceministrė.
Jos teigimu, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiuo klausimu tarėsi su Europos Komisijos atstovais, atsakingais už vakcinavimo procesus, Vokietijos, Graikijos sveikatos apsaugos ministrais ir sutarė, kad reikia vadovautis EVA patvirtintais duomenimis.
Ž.Simonaitytė sakė, kad Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina vyksta sėkmingai.
„Žiūrint į duomenis, galbūt matėme lėtesnį įsivažiavimą skiepyti „AstraZaneca“ vakcina, bet dabar kokių nors didesnių problemų skiepijant šia vakcina nematome“, – kalbėjo ji.
„Be abejo, jeigu matysime, kad šitos vakcinos viena ar kita prioritetinė grupė nenori, galima svarstyti ir kitas galimybes tą vakciną naudoti (kitoms grupėms – BNS). Bet kol kas tam pagrindo neturime, nes matome, kad skiepijimas ja vyksta gana sėkmingai“, – teigė viceministrė.
Danija, Norvegija, Islandija šią savaitę laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, pastebėjus, kad kai kuriems asmenims po skiepų kraujyje susidarė krešulių. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas prevencinis, nes iki šiol nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp vakcinos ir šių sveikatos sutrikimų.
Austrija, Latvija, Lietuva ir Liuksemburgas sustabdė skiepijimą viena šios vakcinos siunta, po Austrijos pranešimų, kad padidėjus kraujo krešumui po skiepų mirė 49-erių slaugytoja, o dar vienai moteriai susidarė plaučių embolija. Europos vaistų agentūra (EVA) jau atmetė, kad tai gali būti susiję su vakcina.
Iš viso EVA iki kovo 9-osios buvo gavusi pranešimų apie 22 tokius atvejus, kai paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešulių.
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“. EVA ketvirtadienį registravus bendrovės „Johnson & Johnson“ vakciną, ruošiamasi pradėti naudoti ir ją.
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt
