„Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti. Papildomai prie ES įvestų sankcijų reikalingos nacionaliniu būdu nustatytos ribojamosios priemonės, nukreiptos į priešiškų valstybių režimus“, – penktadienį sakė Jovita Neliupšienė, pateikdama Seimui Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtą įstatymų pataisų paketą dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sugriežtinimą.
Anot jos, efektyvus sankcijų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei ribojamosios priemonės.
„Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, todėl būtina sugriežtinti poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“, – tvirtino viceministrė.
„Be aiškesnių ir plačių sankcijų režimo elgesio nepakeisime“, – pabrėžė ji.
Vyriausybė prašo skubos tvarka priimti Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas bei naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.
Penktadienį joms pritarta, už balsavus 91 Seimo nariui, prieš buvus vienam ir šešiems susilaikius.
Pagal siūlymą, šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus norima perkelti į atskirą įstatymą.
Juo būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.
Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.
Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.
Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.
Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.
Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.
Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.
Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės.
Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą dar esama.
