Naujoje koncepcijoje ministerija išskiria tris pagrindinius ramsčius, ant kurių turėtų laikytis veiksminga Lietuvos civilinė sauga: institucijų pasiruošimą, gyventojų informuotumą ir pakankamas priemones bei resursus.
Iki šiol civilinės saugos sistema šalyje nebuvo tinkamai rūpinamasi ir turimi resursai neatitiko jiems keliamų reikalavimų.
„Civilinės saugos sistema buvo apleista – mes gyvenome taikos sąlygomis“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Jei mes įgyvendintume šitą programą, Lietuva būtų pasirengusi
Net ir naujojoje koncepcijoje atsispindi nemažai punktų, prie kurių jau, atrodo, jau turėjo būti sužymėtos varnelės, tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta – įstaigos neturi planų, rezervų, slėptuvių ir pareigybių.
„Mes turime kai kuriuos darbus, kurie iki šiol nėra atlikti, dėl to ir planuojame tuos darbus iki galo užbaigti“, – pažymėjo ministerijos vyriausiasis patarėjas civilinės saugos klausimais Nortautas Statkus.
Pavyzdžiui, civilinės saugos subjektai, kurių šalyje yra daugiau nei 80, turintys ekstremaliosios situacijos ar karo padėties metu suteikti saugias darbo vietas, kad būtų užtikrintas tolesnis jų funkcionavimas. Šiuo metu tik septynios tokios institucijos gali tai padaryti, dar dvi saugias darbo vietas tik baigia įrenginėti.
-
Ministrė: Vyriausybė siūlys naujuose visuomeniniuose pastatuose įdiegti priedangas
-
Verslas: prievolė įrengti slėptuves naujus projektus pabrangins iki 30 proc.
-
„Atsainumo kaina“ (III): ligoninėse elektros generatoriai yra, o degalų atsargų jiems – ne
-
Vien kariuomenės ir NATO gali nepakakti: kaip Šiaurės šalys ir Lietuva stiprina visuomenės atsparumą ir civilinę gynybą?
Problematiškas ir perspėjimo sirenų tinklas – turime 888 sirenas, kurios galėtų perspėti 54 proc. gyventojų, todėl reikia dar maždaug 910 sirenų.
Perpus padidinti reikėtų ir pranešimus į mobiliuosius telefonus gaunančių gyventojų skaičių bei pritaikyti juos siunčiančią sistemą 5G ryšiui.
Į registruotas priedangas, kuriose žmonės turėtų slėptis pavojaus atveju, šiuo metu telpa tik 18 proc. gyventojų, tad jų tinklą taip pat reikia plėsti.
Šiuo metu dar ne visos savivaldybės yra pateikusios jų teritorijoje esančių priedangų sąrašus, o pažymėtų priedangų apskritai tėra maždaug šeštadalis iš registruotųjų.
Nauji priedangų reikalavimai turėtų nugulti ir ant pastatų projektuotojų bei statytojų pečių, tikimasi, kad po aštuonerių metų nuo oro pavojaus būtų apsaugoti pusė šalies gyventojų.
Nemažai pokyčių laukia ir valstybės bei savivaldybių įstaigų pasiruošime – planuojama konsoliduoti ekstremaliųjų situacijų valdymo centrus, įsigyti bendrą Valstybinę ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinę sistemą (VESVIS).
Taip pat siūloma sukurti naujas civilinės saugos pareigybes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente bei jo padaliniuose. Naujų parengties specialistų reikės ir visiems kitiems civilinės saugos subjektams.
Ministerija siūlo į bendrojo ugdymo programą įtraukti naujas civilinės saugos pamokas, atnaujinti informacinį tinklalapį lt72.lt, didinti visuomenės „savisaugos kultūrą“.
Papildomas dėmesys teks ir pratyboms – planuojamos bent aštuonerios valstybinio lygio ir 480 savivaldybių lygmens pratybų.
Skaičiuojama, kad koncepcijos įgyvendinimui per aštuonerius metus reikės 283 mln. eurų. Iš šios sumos reikėtų atimti maždaug 73 mln. eurų, kurie yra skirti pasiruošimui atremti konkrečiai Astravo atominės elektrinės grėsmes.
Papildomų lėšų taip pat reikėtų ir atskiroms įstaigoms bei institucijoms, kurios iki šiol neatliko reikalingų darbų ir dažnai teigė, kad tam joms reikia papildomo finansavimo.
Parengtoji koncepcija turėtų keliauti į prie Vyriausybės veikiančią Nacionalinio saugumo komisiją, kuri turėtų ją apsvarstyti. Vėliau turėtų būti parengtas planas su aiškiomis datomis, finansavimo ir atskaitigumo įsipareigojimais.
„Po aštuonerių metų, jei mes įgyvendintume šitą programą, manau Lietuva būtų pasirengusi“, – pabrėžė N.Statkus.
„Aš labai tikiuosi iš sprendimų priėmėjų, iš politikų, kad mes susitarsime“, – sakė A.Bilotaitė.
