Kaip ir anksčiau, ji ir toliau galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Kaliningrado sritimi, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje.
Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai.
„Jau metus tęsiasi Rusijos karinė agresija Ukrainoje – ir toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės teisės pažeidimai. Siūlome pratęsti nepaprastąją padėtį, nes įtemptos geopolitinės situacijos metu privalome užtikrinti viešąjį saugumą, konstitucinę santvarką ir nacionalinį saugumą“, – trečiadienį išplatintame pranešime sako vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Pratęstos nepaprastosios padėties metu būtų sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai, galiotų griežtesnis vizų išdavimo režimas, būtų galima pasitelkti valstybės rezervą siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus.
Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.
2021-ųjų lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki 2022-ųjų sausio vidurio.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Vyriausybė greičiausiai prašys pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje, nes migrantų apgręžimo politika dar nėra įtvirtinta įstatymuose.
VRM Seimo pavasario sesijoje žada pateikti įstatymo projektą, leidžiantį apgręžti migrantus esant ne tik nepaprastajai padėčiai, bet ir ekstremaliajai situacijai.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
