„Skelbiu ekstremalią padėtį Nidos savivaldybėje tam, kad būtų galima panaudoti visos valstybės resursus ir duoti visus nurodymus, kad būtų likviduotas gaisras. Gaisras išplitęs 40 ha, dirba dešimt autocisternų, kariškių sraigtasparnis, Latvija jau atsakė, kad siunčia dar du sraigtasparnius, važiuoja į Nidą buldozeriai du. Norėjau pakilti su sraigtasparniu, bet reikia pilti vandenį, nieko negalime daryti, nėra kaip“, – iš įvykio vietos pasakojo D.Barakauskas.
Ministras teigė, kad pagalbos galėjo kreiptis tik į Latviją, nes Karaliaučiaus srities ugniagesiams V.Putino sprendimu uždrausta vykti į Lietuvą ir dar šimtą valstybių. „Neleidžiama jiems išvykti“, – teigė ministras.
Pradėjo Antrojo pasaulinio karo sprogmenys sproginėti. Gali būti ir aukų, – sako ministras.
D.Barakauskas tikino, kad kol kas ugnis plinta toliau, todėl situacija itin sudėtinga. Ją dar labiau apsunkina pradėję sproginėti nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų žemėje likę sprogmenys.
„Jau sproginėja. Pradėjo Antrojo pasaulinio karo sprogmenys sproginėti. Gali būti ir aukų. Skambinu premjerui“, – atsisveikino D.Barakauskas.
Vandens – septynis kilometrus
Ministro vertinimu, šis gaisras yra neatliktų darbų pasekmė, nes po prieš aštuonerius metus Neringoje kilusio gaisro, kai ugnis nusiaubė daugiau nei 235 hektarus Neringos miško, nebuvo pasimokyta. Taip pat mano ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
„Visiškai nebuvo pasimokyta po praėjusio gaisro. Miškotvarkos projektas yra padarytas, tačiau per aštuonerius metus buvo ar blokuojamas, ar buvo per mažai kovojama dėl jo finansavimo ir jis neįvykdytas. Yra baisu. Tik kvailiai mokosi iš savo klaidų, o mes dabar tikrai lipame ant to paties grėblio antrą kartą. Manau, kad valstybės vadovai turėtų persvarstyti ir atsakingų tarnybų vadovai turėtų būti pašalinti iš darbo. Mano tokia nuomonė“, – pykčio neslėpė meras.
Gaisrinės turi septynis kilometrus važiuoti iki Juodkrantės, kad paimtų vandens, suprantate, ką tai reiškia?, – klausė meras.
Pasak jo, miškotvarkos projekte buvo numatyta Neringos miškuose iškirsti mineralines juostas, kurios trukdytų gaisrui plisti ir jį būtų lengviau lokalizuoti. Taip pat projekte buvo numatyta. vandens punktų įrengimas.
„Dabar jie neveikia ir gaisrinės turi septynis kilometrus važiuoti iki Juodkrantės, kad paimtų vandens, suprantate, ką tai reiškia?“ – klausė meras.
Anot jo, dabar šie neatlikti darbai jau pradėti ir po dvejų metų tokių problemų Kuršių nerijoje neliks.
2006 m. gaisras Neringoje siautėjo net penkias dienas. Jam malšinti buvo pasitelktos Lietuvos kariuomenės pajėgos: sraigtasparniai,laivas „Šakiai“, du šimtai karių. Į pagalbą skubėjo ir ugniagesiai iš Karaliaučiaus srities.
