„Ko gero, dar kiek per anksti kalbėti apie galimus draudimus ir panašius dalykus, jei tai siejame su prieglobsčio prašytojais, kuriuos priims Lietuva. Šiandien dar nežinome, kokio tikėjimo žmonės atvyks ir kitų niuansų.
Bet kokiu atveju pritarčiau A.Paulauskui dėl viešojo ir nacionalinio saugumo: mums tai tikrai svarbu, tai prioritetas. Tikiuosi, kad prireikus mums pavyks rasti balansą tarp saugumo ir žmogaus teisių“, – teigė ministras.
„Taip pat tikiuosi, kad žmonės, kuriuos mes priimsime, patys norės kuo greičiau ir paprasčiau integruotis į mūsų bendruomenę, priims mums įprastas elgesio bei kitas normas, taisykles, gyvenimo būdą. Jei jie vadovausis tokiu požiūriu, įstatymiškai nereikės reguliuoti nei aprangos detalių, nei kitų dalykų“, – sakė S.Skvernelis.
Ministro komentarą BNS perdavė atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
A.Paulauskas įžvelgia prioritetą, teisių gynėjai baisisi
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas teigia, kad burkų dėvėjimas gali kelti grėsmę viešajam saugumui, nes kūną ir veidą dengiantys drabužiai apsunkina galimybes identifikuoti asmenį.
Žmogaus teisių aktyvistai savo ruožtu tokią iniciatyvą vadina nepagrįstu visuomenės gąsdinimu, kuris tik trukdytų pabėgėlių integraciją.
Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.
Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.
Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 musulmonų sunitų.
Dėvėti veidą dengiančias skraistes pirmoji Europoje 2011 metais uždraudė Prancūzija, vėliau ja pasekė dar kelios šalys. Šie sprendimai sukėlė daug diskusijų dėl religijos laisvės.
