Vidaus reikalų ministerija (VRM) formuoja valstybės viešojo saugumo politiką, kontroliuoja jos įgyvendinimą ir siekia, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi saugesni.
Pirmadienį kadenciją baigiantis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pristatė VRM atliktą Viešojo saugumo situacijos Lietuvoje ataskaitą.
Naujausioje VRM ataskaitoje analizuojama, kaip pastarąjį dešimtmetį keitėsi užregistruoto nusikalstamumo tendencijos. Taip pat nagrinėjama, kaip kito gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir saugumo jausmo suvokimas.
„Dažnai manęs klausia žmonės, politikai, ar saugu gyventi Lietuvoje. Aš, aišku, atsakau, kad, žinoma, saugu. Mes 10 metų nuosekliai vykdome gyventojų apklausą ir lyginame su nusikalstamumo statistika. Iš to gimsta objektyvūs, mano manymu, skaičiai ir išvados. Kriminogeninė situacija šalyje gerėja“, – sakė T.Žilinskas.
Nuo 42 proc. iki 55 proc. išaugo ištirtų nusikalstamų veikų dalis, o užregistruotų skaičius sumažėjo penktadaliu – nuo 89 815 iki 72 343. 2014–2015 m. ištirtų nusikalstamų veikų skaičius pasiekė šalies rekordą, nes pareigūnai ištyrė daugiausia nusikaltimų nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Tai rodo, kad tradicinius nusikaltimus – vagystes, plėšimus, keičia sudėtingesni nusikaltimai, paremti naujausiomis technologijomis. Tokie kaip telefonininiai sukčiai, mokėjimo kortelės, internetinė prekyba
VRM duomenimis, beveik per pusę sumažėjo tyčinių nužudymų (nuo 390 iki 183) ir sunkių sveikatos sutrikdymų (nuo 354 iki 191).
Beveik 3/4 iš visų užfiksuotų kraujo praliejimų susiję su alkoholio vartojimu. O įvykio vietoje policijos pareigūnai neretai randa ne tik neblaivų kaltininką, tačiau ir įkaušusią auką.
Daugiausiai žmožudysčių ES
Nors nužudymų statistika šalies mastu gerėja, tačiau palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje situacija yra pati prasčiausia.
2015 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 6,5 žmogžudystės, tuo metu likusioje ES šis vidurkis buvo beveik 6 kartus mažesnis.
Ypač rimtėja smurto artimoje aplinkoje klausimas. Nuo 2012 m. pastebimas akivaizdus užregistruotų smurto šeimoje atvejų didėjimas – 2005-aisiais tai sudarė vos vieną procentą visų užregistruojamų nusikalstamų veikų, 2015 – net 13 proc.
„Tai buvo latentinis nusikaltimas. Aukos bijodavo kreiptis pagalbos, rašyti pareiškimus. Pasikeitus įstatymui, smurto artimoje aplinkoje situacija tik gerėjo“, – sakė T.Žilinskas.
Nusikaltėliai taip pat tobulėja
Atsiradus įvairioms galimybėms, nusikaltėlių įpročiai ir metodai taip pat pasikeitė.
Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, net 41 proc. sumažėjo bendras užregistruotų vagysčių skaičius, o plėšimų skaičius – net 70 proc. Priešingą tendenciją galima įžvelgti stebint užregistruotus sukčiavimo atvejus. Jie išaugo beveik ketvirtadaliu.
„Tai rodo, kad tradicinius nusikaltimus – vagystes, plėšimus, keičia sudėtingesni nusikaltimai, paremti naujausiomis technologijomis. Tokie kaip sukčiavimai telefonu, banko kortele ar internetinėje prekyboje“, – sakė ministras.
Daugiau dėmesio nukentėjusiems
Smarkiai išaugo saugiai besijaučiančių (nuo 47 proc. iki 71 proc.) gyventojų dalis. Dauguma apklaustų gyventojų atsakė, kad yra patenkinti teisėsaugos institucijų reagavimo stadijomis.
Daugiausiai skundų turi nuo ilgapirščių nukentėję žmonės.
Dauguma apklaustų gyventojų atsakė, kad yra patenkinti teisėsaugos institucijų reagavimo stadijomis. Daugiausiai skundų turi nuo ilgapirščių nukentėję žmonės.
„Nukentėję po vagysčių pasigenda tolesnio tiesioginio bendravimo su tyrėjais ir dažnai nepatenkinti tolesne tyrimo eiga. Policija atvyksta, bendrauja maloniai, bet tuo viskas ir pasibaigia“, – sakė T.Žilinskas.
Ministro teigimu, tai neprieštarauja vykstančiai pertvarkai policijos sistemoje, kuria bandoma pasiekti, kad kabinetuose sėdėtų mažiau pareigūnų, o gatvėse patruliuotų daugiau.
Anot T.Žilinsko, ateityje ministerija bei policija ruošiasi toliau skirti „daugiau dėmesio nukentėjusiems nei nusikaltėliams“.
Kaip vieną iš geriausių viešojo saugumo srities tendencijų, ministras pateikė šalies eismo saugumo situaciją. Palyginti su 2005 m., eismo įvykių skaičius sumažėjo 52 proc., žuvusiųjų 69 proc., o sužeistųjų – 66 proc.
„Nepaisant visų teigiamų pokyčių, nerimą kelia narkotikų problema“, – sakė ministras.
Ataskaitoje pateikti 2016 metų duomenys liudija, kad net 40 proc. 15–29 metų amžiaus jaunuolių, esant poreikiui, galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų juodojoje rinkoje.
Pasak ministro, į tai turės atsižvelgti ne tik su narkotikų prekyba kovojantys policijos pareigūnai, tačiau ir kitos institucijos bei bendruomenė.
