Antradienį po susitikimo su savivaldybėmis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) atstovais ministrė patikino, kad artimiausiu metu savivaldybėse bus inventorizuotos priedangos vietos gyventojams.
Ji sakė, kad tiesioginio pavojaus Lietuvai nėra, tačiau gyventojų noras žinoti „yra tikrai suprantamas, o žinojimas visada mus apsaugo“.
„Sutarėme, kad per šią savaitę bus inventorizuoti visi savivaldybėse esami kolektyvinės priedangos statiniai, bus atnaujintas žymėjimas – jis yra atitinkamas, yra ženkliukas“, – žurnalistams sakė A.Bilotaitė.
Pagal šiuo metu galiojančius civilinės saugos teisės aktus, vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose, t.y. mokyklose, darželiuose, arenose ar kitose uždarose erdvėse, priedangą turi rasti bent dešimtadalis gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.
PAGD duomenimis, Lietuvoje tokių statinių yra 1900.
„Juose galėtų tilpti apie 1,2 mln. žmonių, tai yra apie 40 proc. mūsų gyventojų“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, visa informacija dėl to, ką reikėtų daryti ekstremalių situacijų ar kitų nelaimių atvejų, pateikiama tinklalapyje lt72.lt, o inventorizavus situaciją, informacija šiame tinklalapyje bus atnaujinta.
„Taip pat šiandien rekomendavome visoms savivaldybėms pasirūpinti saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams, todėl kad tai šiuo metu galioja reikalavimas tik 19 Lietuvos savivaldybių, kurios yra Astravo atominės elektrinės pavojaus zonoje. Rekomendavome, kad visos savivaldybės turėtų įsivertinti tiek algoritmus, tiek vietas, kur jie dirbtų esant atitinkamai situacijai“, – sakė ministrė.
A.Bilotaitė tvirtino, kad su savivaldybėmis sutarta ir dėl civilinės saugos mokymų artimiausiu metu, juos organizuos PAGD, taip pat numatomi teisės aktų, reglamentuojančių civilinę saugą, pakeitimai.
Anot jos, iš Registrų centro VRM surinko informaciją ir apie rūsius, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, cokolinius daugiabučių aukštus. Savivaldybės, ministrės tvirtinimu, įpareigotos pasirūpinti šių statinių tinkamumu, taip pat sukaupti ekstremalioms sąlygoms būtinų priemonių rezervą.
„Mūsų turima informacija sako, kad šituose objektuose tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai. Tai, aišku, yra teorinis paskaičiavimas ir modelis (...). Savivaldybės yra atsakingos už tų kolektyvinių apsaugos statinių būklę, jos tuos darbus daro ir tikimės, kad viskas bus padaryta, pasiruošta maksimaliai“, – akcentavo ji.
Anot A.Bilotaitės, civilinei saugai kasmet skiriama apie 2 mln. eurų, tačiau lėšų pakanka tik atsakingų pareigūnų atlyginimams, todėl tam bus siekiama didesnio finansavimo. PAGD, anot jos, dirba apie 30 civilinės saugos pareigūnų, savivaldybėse – apie 70.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas tvirtino, kad artimiausiu metu bus siekiama inventorizuoti būtent rūsių, cokolinių aukštų patalpų plotus ir apie tai informuoti visuomenę. Departamentas žada parengti metodinę medžiagą gyventojams, tam deleguos savo padalinių atstovus.
Tuo metu tobulinant gyventojų perspėjimo sistemos išdėstymą, ketinama atsižvelgti į tai, kur konkrečiu metu gali būti daugiausiai žmonių, atsisakant sieti sirenų diegimą tik su miestais ar gyvenvietėmis.
PAGD atstovas jau anksčiau yra įvardinęs, kad be minėtų priedangai skirtų statinių, kilus galimam pavojui iš oro, gyventojai būtų raginami slėptis rūsiuose, požeminėse perėjose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.
Savivaldybės: finansavimą reikia didinti „kartais“
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, jog taikos metu civilinei saugai buvo skiriama mažai dėmesio.
„Civilinė sauga, apie kurią mes čia kalbame, įvairių slėptuvių, patalpų prasme, buvo apleista politikos sritis, finansavimas Civilinei saugai per metus – 2 mln. eurų. Visi suprantam, kas susidūręs, kad tikrai kuklūs labai pinigai. Ta sritis buvo apleista“, – sakė M.Sinkevičius.
Jo teigimu, net ir skubiai padidinus finansavimą civilinei saugai, nereikėtų tikėtis greitų permainų.
„Akivaizdu, kad centrinei valdžiai teks pergalvot ne tik apie krašto gynybai skiriamą finansavimą nuo BVP, bet ir civilinei saugai. Turi keistis finansavimas kartais. Net ir pakeitus tai dabar, numačius didesnį finansavimą, rezultatai bus labai negreiti“, – teigė asociacijos prezidentas.
Asociacijos prezidentas neslėpė, jog savivaldybėse esančiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose nesama nei lovų, nei higienos priemonių. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, tokie statiniai turėtų užtikrinti tik laikiną pastogę nuo galimų grėsmių.
Anot mero, jo vadovaujamoje Jonavos savivaldybėje Jonavos senojoje gimnazijoje galėtų laikinai prisiglausti daugiau nei 2 tūkst. piliečių, bet čia nėra paruošta lovų ar higienos reikmenų.
„Vertinkime kaip statinius virš galvos, tam tikrą saugumą. Kas liečia higieną, sveikatą, tikrai nėra taip kad kažkur būtume susandėliavę ir tuose pastatuose būtų laikoma prekių, gaminių, kurie galėtų būti panaudojami. Tokių dalykų nėra numatyta. Tai pastogė, laikinam prieglobsčiui, laikinam atsitraukimui, pasitraukimui nuo galimų grėsmių“, – sakė M.Sinkevičius.
