Pasak Vilniaus mero Viliaus Navicko, 2009-aisiais miesto biudžeto „traukiniai daugmaž sustatyti ant bėgių“, t. y. pavyko pristabdyti savivaldybės skolų augimą, todėl šiemet ypatingo dėmesio sulauks švietimas ir kultūra. Ne be reikalo, mat sostinės savivaldybė nuo 2005 metų nespėjo baigti ŠMM numatytos mokyklų pertvarkos, kuri padėtų aplyginti moksleivių skaičių skirtingose mokyklose, panaikinti antras pamainas, leistų uždaryti vos keletą mokinių turinčias ugdymo įstaigas. Iš 47 reorganizuoti numatytų mokyklų Vilnius iki pernai rugsėjo 1-osios pertvarkė tik 15-a.
Dabar miesto valdžia sudarys darbo grupę, kuri iki kovo 31 dienos tarsis su mokyklų bendruomenėmis ir rengs mokyklų pertvarkymo planą.
Grįžtame į kaimo daraktorių gadynę.„Yra didžiulių netolygumų Vilniaus mokyklose: 15-oje pamokos vis dar vyksta dviem pamainomis, vienose mokosi per tūkstantį moksleivių, kitose labai mažai. Be to, dar yra likusių mokyklų, kur vaikai mokosi jungtinėse klasėse: pirmų, antrų, trečių ir ketvirtų klasių mokiniai sėdi vienoje patalpoje ir juos moko tas pats mokytojas. Grįžtame į kaimo daraktorių gadynę“, – situaciją piešė savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.
Jungtinės klasės veikia lenkiškoje „Kregždutės“ pradinėje mokykloje Naujininkuose, taip pat Liudvinavo pagrindinėje mokykloje Pavilnyje, kur pamokos vyksta rusų ir lenkų kalbomis.
G.A.Petronis taip pat akcentavo, kad pertvarkos būtinos, mat nuo 2010 metų keičiasi mokinio krepšelio lėšų perskirstymas. Anksčiau savivaldybės galėjo iki 15 proc. valstybės skiriamų lėšų perdalyti tarp mokyklų savo nuožiūra. Dabar savivaldybių dalis sieks tik 5 proc., tačiau jų panaudojimo tikslai bus griežtai nustatyti. Todėl pustuštės mokyklos, kuriose pamokos dažniausiai vyksta tautinių mažumų kalba, savaime pritrūks finansavimo ir jų jungimosi procesas vyks kone natūraliai. „Ekonomika padeda greitai sureguliuoti visus nepagrįstus norus“, – pastebėjo V.Navickas.
Pertvarkyti Vilniaus mokyklas skatina ir tai, kad dabar Seime rengiamos įstatymo pataisos, pagal kurias vidurinės mokyklos virstų progimnazijomis, kuriose lavintųsi 5–8 klasių moksleiviai, ir gimnazijomis, skirtoms 9–12 klasėms.
