Tai vakar Vilniuje vykusiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.
„Šiais laikais yra daug kaupimo paslaugų ir saugiausia yra pasikliauti ne vienu, o keliais pajamų šaltiniais senatvėje. Deja, net 93 proc. gyventojų, paklausti apie ateitį, pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje nurodo „Sodros“ pensiją. Šie žmonės smarkiai rizikuoja senatvę pasitikti su ištiesta ranka – papildyti vargingiausiai gyvenančių gyventojų gretas“, – pranešime spaudai pažymi A.Bakšinskas.
Pasak LGDĮA prezidento, reikia suprasti, kad po 20–30 metų vieną pensininką išlaikys perpus mažiau dirbančiųjų nei šiandien, o valstybės mokama pensija sudarys ne daugiau kaip 30–40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.
Ekspertų teigimu, norint orios senatvės ir didesnės pensijos, reiktų taupyti ir papildomai, pavyzdžiui, naudojant gyvybės draudimą, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus bei kitus šaltinius. Finansų rinkų forumo dalyviai pripažino, kad žmonių kaupimą senatvei būtina didinti, skatinant žmones senatvei atsidėti daugiau.
„Skaičiuojama, kad kaupimui senatvei įvairiomis priemonėmis turėtų būti skiriama apie 10 proc. pajamų“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Kad kaupimą pensijai reikia didinti, nes senatvei Lietuvos žmonės šiandien kaupia nepakankamai, pripažino ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
„Kaupimas turi būti didesnis. Turime sudaryti galimybes žmonėms, jei yra noro ir galimybių, kaupti daugiau. Kita galimybė – prie pensinio kaupimo prisidėti ir darbdaviams“, – forumo metu sakė S.Jakeliūnas.
Pasak A.Bakšinsko, labai svarbu, kad ir pati valstybė sistemingai skatintų žmones taupyti ateičiai, skiriant tam pakankamą dalį pajamų. Anot jo, dėl neveiklumo po kelių dešimtmečių ši našta guls ant valstybės pečių.
Jis taip pat primena, kad Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti 500 eurų per mėnesį, o Lietuva – apie 167 eurus. Tai yra maksimali gyvybės draudimo ir trečiosios pakopos fondų įmokų suma per mėnesį, kuriai dar taikomas valstybės skatinimas – deklaravus pajamas galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų sumos.
„Jei kaupimui skiriama daugiau nei maždaug 167 eurus per mėnesį arba daugiau nei 2000 eurų per metus, gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimui pradedamos taikyti lubos“, – rašoma pranešime spaudai.
Todėl A.Bakšinskas siūlo galvoti apie lubų, ribojančių kaupimą ateičiai padidinimą arba tvarkyti indeksavimo mechanizmus.
