Pasijaučia direktoriais ir prezidentais
Mūsų trumpą pokalbį vėl nutraukia skambutis. Dabar į BPC besikreipianti ponia praneša, kad po Varėną vaikšto arklys. Abi su Diana nusišypsome, kai ji pasiteirauja, kokios jis spalvos.
Paskui sako: „Na, o gal kas nors pasigedo rudo arklio, bus lengviau atpažinti, aš ne šiaip klausiu.“ Tikrai kai kurie klausimai kartais gal atrodo keisti, tačiau juos reikia užduoti, nes, pavyzdžiui, paklausus, kiek žmonių mušasi naktiniame klube, policijai bus aišku, ar ten pakaks dviejų, ar reikia daugiau pareigūnų.
Mes kalbame ir su prezidentais, ir su benamiais.
Tačiau kai kurie žmonės į klausimus atsakinėti nenori. Jie rėkia ant operatorių, aiškina joms neva viską pasakė, nors dar nebūna nurodę net nelaimės vietos. „Mes kalbame ir su prezidentais, ir su benamiais“, – sako Diana.
Ji pasakoja priėmusi ne vieną Seimo nario skambutį ir galinti patikinti, kad jie visuomet kalba mandagiai, nerėkauja ir nevadovauja. O štai su girtais piliečiais kalba visai kita. Kartais net tenka pakelti balsą, kad žmogus pagaliau imtų klausyti ir atsakinėti, o ne pasakoti niekuo su įvykiu nesusijusias savo gyvenimo istorijas.
Kone kas penktas skambutis – ne pagalbos prašymas, o 112 supainiojimas su 118. Klausinėja žmonės visko – nuo poliklinikos registratūros numerio, iki „Vilniaus vandenų“, gyvūnų krautuvėlės ir visokiausių kitų įmonių numerių. Vienas pagyvenęs vyras atsisako pagalbos ir paaiškina tiesiog skambinantis „į užsienį“.
Kai kurie pašnekovai, anot Dianos, dar ir tiesiai pasityčioja, kai operatorės pasako, jog BPC – ne informacija. „Kaip ne informacija, aš tikrinu jūsų žinias“ – yra pasakęs man vienas pilietis“, – prisiminė Diana.
Kai fone skamba „Bl... užmušiu“
Po vidurdienio skambučių pobūdis ir vėl pasikeičia. Vienas po kito pasipila smurto artimoje aplinkoje atvejai.
Dažniausiai skambina moterys. Ir jaunos, ir senos. Vienos tyliai šnabžda, kitos rauda atvirai. Fone girdisi įkaušusių vyrų keiksmai „Bl... su... kur... užmušiu“.
Ne vieno skambučio klausant šiurpsta oda. Atrodo, vėl prieš akis kyla tie kraupūs atvejai, kai policija išgelbėti moteris nuo vyro rankos nesuspėjo. „Mane vyras užmuš“, – verkia viena moteris. „Girtas, viską aplink daužo. Čia ir mano vaikai“, – kūkčioja kita.
Diana reaguoja ramiai. Ji susirenka tikslią informaciją ir kuo greičiau perduoda informaciją pareigūnams.
„Būtinai reikia paklausti dėl vaikų, nes tada ir vaikų teisės įsijungia“, – sako pašnekovė.
Nerimą išduoda nebent tai, kad po kelių minučių Diana patikrina, ar į įvykio vietą policija buvo išsiųsta ir per kiek laiko nuvyko.
Vaikai dažnai skambina pasiguosti, kad tėvai muša, kad tėtis skriaudžia mamą, kad abu tėvai miega girti, o jis nori valgyti.
Operatorė sako, kad jai skaudžiausia, kai pagalbos prašosi vaikai. O jie dažnai skambina pasiguosti, kad tėvai muša, kad tėtis skriaudžia mamą, kad abu tėvai miega girti, o jis nori valgyti. „Labai gaila jų, tada paskubiname pareigūnus, kad vyktų greičiau, nes kviečia vaikai“, – pasakojo Diana.
Ji atsiminė, kaip kartą vaikas skambino papasakoti, kad pametė telefoną ir bijo grįžti namo, nes bus baramas. „Paprašiau jo mamos numerio ir pati paskambinau, patariau nebausti, o paskui jam pačiam perskambinusi nuraminau, kad viskas bus gerai“, – prisiminė BPC darbuotoja.
Pusė bėdų dėl alkoholio
Pasak jos, dauguma konfliktų kyla tik dėl vienos bėdos – besaikio alkoholio vartojimo.
„Tik gauna pašalpas, iškart pasipila smurtas, muštynės, nepasidalijimai. Praeina kelios dienos, pasibaigia pinigai, prasideda depresijos ir pyktis. Ir taip kiekvieną mėnesį“, – atsiduso pašnekovė.
Itin daug darbo, pasak jos, būna ir per šventes, ypač – Naujuosius metus. „Visko tada būna – nuo močiučių, kurios bijo fejerverkų, ir sako, kad prasidėjo karas, iki baisių nudegimų, muštynių, sužeidimų, kas įprasta, kai pasipila alkoholis. Kuo anksčiau nebūčiau patikėjusi, tai kad per Naujuosius metus daug žmonių skambina pasiskųsti, kad kaimynai triukšmauja ir neduoda miegoti“, – pasakojo ji.
Per Naujuosius metus daug žmonių skambina pasiskųsti, kad kaimynai triukšmauja ir neduoda miegoti.
Alkoholis pranešėjų lūpose garavo ir pirmadienį. Apie pietus prasidėjo neblaivių piliečių skambučiai.
Vienas girtas vyras skambino keturis kartus, jam buvo išsiųsta medikų pagalba, tačiau vyras vis nesiliovė ieškoti pagalbos. Tik, ko jis norėjo, taip iki galo likome nesupratusios, mat mintis sudėlioti įkaušusiam piliečiui buvo sunku.
„Jūsų žmoną pavogė? Kas ką pavogė? Nesuprantu. Gal jūsų žmona tiesiog išėjo į parduotuvę?“ – kantrybės stengėsi neprarasti penktą kartą ragelį tam pačiam pranešėjui pakėlusi operatorė.
Kitas beišsiblaivantis skambintojas pasiguodė, kad nuo savaitgalio pas jį apsistoję svečiai nelabai nori išeiti. „Geria mano bute nuo penktadienio, aš noriu juos išprašyti“, – sakė paskambinęs vyras. – „Jie jūsų svečiai?“ – teiraujasi operatorė. „Draugai, bet labai įkyrūs draugai, nes, kai paprašau jau eiti, man grasina, kad suspardys“, – atsako vyriškis.
Diana atsidūsta: „Jei Lietuvoje uždraustų alkoholį, užtektų pusės mūsų pajėgų, pusės policijos pajėgų, pusės medikų. Įsivaizduojate, kiek pinigų sutaupytų valstybė?“.
Padažnėjo pranešimai apie neblaivius vairuotojus
Pranešimai apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus – BPC kasdienybė. Čia skambinama pasipiktinti, kad kažkas užstatė įvažiavimą į kiemą, čia skundžiamasi, kad kaimynas neleidžia važinėti per jo sklypą. Visi tokie atvejai perduodami policijai.
„Jie jūsų svečiai?“ – teiraujasi operatorė. „Draugai, bet labai įkyrūs draugai, nes, kai paprašau jau eiti, man grasina, kad suspardys“, – atsako vyriškis.
Pastarosiomis dienomis, po to, kai Kauno rajone nespėjus atsiųsti pagalbos, kaip įtariama, apsvaigęs vairuotojas rėžėsi į sunkvežimį ir žuvo, BPC sulaukia daugybės panašių skambučių. Štai pirmadienį vien Diana siuntė pareigūnus gaudyti penkių, kitų piliečių nuomone, neadekvačiai kelyje besielgiančių vairuotojų.
„Kažkoks neadekvatus vairuotojas, užkirto man kelią, išlipo iš mašinos ir apspjovė maniškę. Gal išgėręs ar kokių narkotikų vartojęs“, – pasakojo viena skambinusi moteris.
„BMW keistai manevruoja, sudaro avarines situacijas”, – praneša kita.
Vienas iš tokių piliečių pranešimų pirmadienį baigėsi sėkmingu pažeidėjo sulaikymu. Šakių rajone, Briedžių kaime sustabdytas VW „Golf“ vairuotojas įpūtė 2,63 promilės.
Diana sako, kad visuomenė po įvykio Kaune pasidarė skirtingas išvadas. Vieni pranešėjai tapo mandagesni, laukia klausimų ir patys nepuola rėkti, kiti atvirkščiai – nebekalba su BPC, keikiasi.
Vienas toks skambintojas mums pasitaikė ir pirmadienį pavakare. Paskambinęs vaikinas paprašė sujungiamas su policija. Kas atsitiko, paaiškinti jis atsisakė: „Norit, kad vėl atsitiktų taip, kaip prie Kauno buvo?“ – tik paklausė skambintojas ir pats padėjo ragelį. Diana neslėpė, kad tokie skambučiai labai žeidžia.
„Norit, kad vėl atsitiktų taip, kaip prie Kauno buvo?“ – tik paklausė skambintojas ir pats padėjo ragelį.
Ji įsitikinusi, kad nė vienas operatorius į savo darbą nežiūri aplaidžiai ir kiekvieną kartą stengiasi suteikti maksimalią pagalbą.
„Neabejoju, kad kiekvieną sunkų skambutį bet kuris operatorius apmąsto šimtus kartų ir labai išgyvena. Aš anksčiau pati „nešdavausi“ namo visus dienos skambučius ir iš naujo juos pergalvodavau. Dabar to neišvengiu tik su sunkiausiais atvejais“, – pasakojo Diana.
Atsakomybė operatoriams tenka visuomet. Jie asmeniškai, o ne jų vadovai, ar visa tarnyba yra atsakingi už kiekvieną sprendimą. Todėl kiekvienas skambutis – labai svarbus. Ir stebint operatorių darbą iš šalies tai matyti.
Čia nėra kavutės gėrimo pertraukėlių, ant stalų nesimėto nei laikraščiai, nei žurnalai ir beveik nėra pasiplepėjimų tarpusavyje, nebent paklausiama kokio patarimo darbiniais klausimais.
Tik per pertraukėles, kurių per dvylika valandų priklauso trys po pusvalandį, operatoriai susitinka virtuvėlėje išgerti arbatos, prasiblaškyti, pavalgyti.
Keista man pasirodė ir tai, kad išeiti iš pastato net per šiuos pusvalandžius operatoriai neturi teisės. Taigi, nors prieš pat pastatą įrengta lauko treniruoklių aikštelė, o už jos teka Neris, į ją BPC darbuotojai darbo metu tegali pasižiūrėti per langą.
Rūpi kiekvieno likimas
Po vėlyvų pietų vėl sėdame prie darbo. Dauguma skambinančiųjų ieško medikų – skundžiasi stojančia širdimi, bėrimais, apsinuodijimais. Iš taboro paskambinęs vyriškis praneša apie perdozavusį draugą.
Visus šiuos žmones Diana jungia su medikais arba iškart išsiunčia greitąją, jei skambinantysis konsultacijų telefonu nepageidauja.
Taip pat sulaukiame kelių pranešimų apie dingusius žmones. Vaikinas praneša, kad jo draugė išėjo susitikti su italų kalbos vertėju ir nebeatsiliepia telefonu, mama ieško iš mokyklos negrįžusio sūnaus.
Paskambina ir į griovį įvažiavusį automobilį pamatęs pilietis. Tačiau jis negali pasakyti, ar mašinoje yra žmonių, ar reikia ne tik policijos pagalbos. Diana jau skelbia aliarmą visoms tarnybos, kai pamato, kad prieš kelias minutes BPC jau buvo paskambinęs pats elektros stulpą nuvertęs vairuotojas.
„Blogiausias dalykas, kai žmonės skambina, bet net nesustoja, nepažiūri, ar tokiose mašinose yra žmonių, nes mums tada neaišku, kokią pagalbą siųsti. Tik kartą žmogus, supratęs, kad reikėjo sustoti, apsisuko ir sugrįžęs į įvykio vietą pamatė sužeistus žmones. Medikus tuomet išsiuntėme akimirksniu“, – pasakojo Diana.
BPC pirmadienį praleidau dvylika valandų. Išklausiau apie 200 Dianos priimtų skambučių. Po kiekvieno jų man buvo smalsu, kaip pasibaigė istorija, ar policija rado tą vienišą moterį, kurios kaimynė skambino negalėdama su ja susisiekti. Ar vyro mušama moteris laiku sulaukė pagalbos. „O jums neįdomu, kaip tos istorijos baigiasi?“ – galiausiai teiraujuosi Dianos.
Ji pripažįsta, kad kartais specialiai žiūri žinias ir portaluose ieško savo priimtų skambučių herojų, nes jai ne vis vien. Nes žino, kad, jei policija ar medikai laiku nesureaguos į jos pranešimą ir įvyks nelaimė, visuomenė blogu darbu greičiausiai apkaltins ne pareigūnus, o BPC.
