Lietuvą neišvengiamai pasieks klimato kaitos pasekmės
Knygos autorė, laikoma labai įtakinga pasaulio moterimi, Vilniaus knygų mugėje bendravo su skaitytojais „Skype“ konferencijos būdu. Jos knyga, tapusi bestseleriu ir išversta į 25 kalbas, ji vadinama daugiausia vilties suteikiančių knygų autore per pastarąjį dešimtmetį, o pati autorė laikoma labai įtakinga moterimi.
Aktyvistė buvo paklausta, kodėl Lietuvai turėtų rūpėti klimato kaita – esame maža šalis, todėl daugelis gyventojų mano, kad ekonominiai iššūkiai mums svarbesni nei klimato kaita.
Jei klimato kaitos prognozės išsipildys, mes negalėsime žiemą auginti pasėlių, nes žiemą nebebus sniego
„Noriu pabrėžti, kad kova su klimato kaita nekonkuruoja su kitomis problemomis, tokiomis, kaip šalies ūkis, darbo vietų kūrimas, geras gyvenimo lygis ir pan. Negalima sakyti, kad „mano krizė“ yra svarbesnė už „jūsų krizę“. Kas yra svarbiau – sveikata, klimato kaita ar darbo vietų kūrimas? Dažnai tuo pasinaudoja politikai. Bet aš knygoje noriu kalbėti apie tai, kad klimato kaita – platesnės krizės dalis. Ir būtent šią platesnę krizę reikia suvaldyti. Blogiausias dalykas, ką galima padaryti, tai nekreipti dėmesio į tai, kad sistema destabilizuota“, – tikino N.Klein.
Klimatologas Justinas Kilpys jai visiškai pritarė. Pasak jo, nors gyvename šalyje, kurioje nesusiduriame su kritinėmis oro sąlygomis, klimatas pas mus taip pat kinta ir mes turime įrodymų.
„Žiemos trumpėja, jos kur kas šiltesnės nei buvo prieš 30–50 metų. Jei klimato kaitos prognozės išsipildys, mes negalėsime žiemą auginti pasėlių, nes žiemą nebebus sniego, įprasta žiemos temperatūra bus 0 laipsnių. Jie tiesiog sušals. Taigi klimato kaita tikrai palies mūsų visuomenę. Taip pat vasarą susiduriame su daug dažnesnėmis karščio bangomis. Iki XXI amžiaus Vilniuje temperatūra tik kartą per 3–4 metus pasiekdavo 35 laipsnius, o nuo 2000 m. beveik kiekvieną vasarą sulaukiame 30–35 laipsnių karščio.
Kaip klimato kaita susijusi su migracija ir žmonių gyvenimo lygiu
Pasak N.Klein, prieš keletą dešimtmečių pasaulis susivienijo, kad reikia kovoti su klimato kaita ir pasiekė gerų rezultatų. Vyriausybės pirmą kartą susitiko, kad aptartų klimato kaitos problemas. Žurnalas „Time“ paskelbė, kad metų žmogumi bus pati Žemė, nes ji susiduria su labai didele krize.
„Kita vertus, tai buvo nepalankūs laikai, kadangi tuo metu, kai mes turėjome įsikišti į rinkas, planuoti savo ekonomiką, keisti transporto sistemas, mes privatizavome viešąjį sektorių, pardavinėjome jį ir praradome kontrolę. Vyriausybės susidūrė su krizėmis, kurias pačios ir sukėlė. Tačiau jeigu mokslas yra teisus, kad būtent ekonomikos plėtra sukelia klimato kaitą, tai iššūkis ideologijai. Ir organizacijos, norėdamos apginti savo ideologinius projektus, neigė mokslą.
Mano manymu, į klimato kaitą reikia žiūrėti ne tik kaip į sausras ar potvynius, bet pagalvokime apie tai, kaip išskirtinės oro sąlygos paliečia rasizmą, nelygybę, nacionalizmą ir pan. Klimato kaitos keliamos grėsmės negalima atskirti nuo kitų grėsmių.
2005 m. buvau Naujajame Orleane, Kotrynos uragano metu. Kotryna, o tokių audrų matysime tik daugiau, tapo visiška katastrofa, nes pasirodė, kad viešoji sistema yra neveiksni, nebuvo tinkamos infrastruktūros. Įstaigos, kurios turėjo reaguoti į problemą, to nedarė, žmonės buvo palikti likimo valiai, jų turtas šioje suirutėje buvo išgraibstytas, o pareigūnams liko tik ieškoti tų grobstytojų. Pagaliau pažiūrėkite, kas dabar vyksta Europoje migracijos srityje. Klimatas susijęs su migrantų srautais. Taigi šiais laikais visos krizės persidengia, jos susijusios ir mums reikia sprendimų“, – tikino aktyvistė.
Kviečia į kovą
Knygos autorė atsargiai vertina šiuo metu populiarias laisvos prekybos, t.t. rinkos liberalizavimo idėjas, kadangi jos suteikia galimybę tarptautinėms korporacijoms bylinėtis su valstybe, kai ji kišasi į prekybą ir neleidžia gauti norimo pelno, gindama visuomeninį interesą ir aplinką.
„Kokia alternatyva? Manau, kad sistema, apie kurią kalbu, turi būti labiau decentralizuota tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Kalbant apie iškastinį kurą, energijos šaltiniai yra ten, kur yra naftos, anglies. Tą kurą išgauti, transportuoti ir perdirbti yra labai brangu. Tokia sistema lemia, kad rinkoje atsiranda keli monopolistai ir sistema tampa labai globalizuota ir labai įtakinga politinėje plotmėje. Ne veltui vėliau šios srities atstovai užima aukštas politines pareigas.
Kalbant apie atsinaujinančius energijos šaltinius, vėjo, saulės energija yra decentralizuota. Taip galima suteikti daugiau galių bendruomenei, kadangi didelių įmonių čia nesukursi. Tokiu būdu šalies ūkis remsis liberalesnėmis jėgomis“, – teigė ji.
Kanadoje N.Klein prisidėjo prie koalicijos, į kurią įeina daugiau kaip 200 organizacijų, kūrimo. Šios koalicijos manifeste kalbama ir apie tai, kaip rasti sąsajas tarp migrantų, taip pat įvairių mažumų judėjimo ir klimato kaitos.
„Mokslininkai kalba apie tai, kad ekonomiką iškeldami į pirmą vietą keliame grėsmę gyvybei Žemėje. Reikia stiprių socialinių judėjimų, kurie spaustų vyriausybę. Barackas Obama kažkada pakeitė savo planus dėl keleto dujotiekių, kai sukilo visuomenė. Nors Donaldas Trumpas, regis, ignoruoja protestus, bet žmonės tikrai dės pastangas, kad užkirstų kelią įgyvendinti jo projektams, kenkiantiems aplinkosaugai.
Mums reikia atskirti: rinkai sekasi gerai ar žmonės gyvena gerai? Daug gyventojų mato atotrūkį tarp to, kas tinkama rinkai, ir kas yra gerai dirbantiems žmonėms. Turėtume vystyti demokratiją, kuri suteiktų žmonėms daugiau galimybių dalyvauti įstatymų priėmime. Galime sakyti, kad viskas yra gerai, bet tai reiškia, kad iš socialinės perspektyvos pusės mes nematome, kiek skausmo yra aplink, koks nesaugus jaunimas, kaip stipriai žmonės įklimpę skolose. Mums reikalingi realūs sprendimai“, – ragino aktyvistė.
