„Moderni, auganti ir vieninga sostinė privalo puoselėti ne tik miesto svečių gausiai lankomas vietas, bet ir nuošalesniuose rajonuose įsikūrusių gyventojų aplinką. Kiekvienam miestiečiui turėtų būti sudaryta galimybė kokybiškai leisti laisvalaikį šalia savo kiemo, o kultūrinis ir socialinis gyvenimas turėtų virti visoje sostinėje.
Pastaruosius kelerius metus dėjome dideles pastangas, jog kiekvienas vilnietis – kad ir kuriame rajone jis gyventų – pajustų teigiamus pokyčius arčiau savo namų. Tai tapo ypač aktualu 2020 m. pradžioje, kai Vilniaus gyventojams dėl COVID-19 viruso epidemijos ir nacionaliniu lygiu paskelbto karantino teko daugiau laiko praleisti savo gyvenamojoje aplinkoje“, – tokia yra ataskaitos įžanga.
„Verta stebėti“
Pirmasis punktas joje – apie rajonus, kuriuos „verta stebėti“: „Vilniaus rajonai pastaraisiais metais tampa žalesni ir patogesni, juose kuriami nauji traukos objektai. Pasižvalgykite po sostinės vietas, kuriose prasideda tikras „rajonesansas“.“
Sąraše pirmoji yra Šeškinė: „Šeškinėje – ilgai lauktas stadionas. 30 metų besitęsianti nacionalinio stadiono istorija artėja prie pabaigos: beliko pasirašyti koncesijos sutartį su konkurso laimėtoju ir pranešti apie pokyčių ant Šeškinės kalvų pradžią. Čia iškils ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų stadionas, o šalia jo – lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos ir bokso salės, sporto muziejus. Be sporto erdvių, čia bus įrengtas bendruomenės centras, biblioteka ir vaikų darželis. Siekiant užtikrinti patogų susisiekimą aplink stadioną, jau yra parengti Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių pertvarkymo projektiniai pasiūlymai.“
Tiesa, kada sutartis bus pasirašyta, kol kas meras pasakyti negali – procesai įstrigo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pradėto naujo tyrimo.
Apie Šnipiškes meras sako, kad į jas grįžta veiksmas – dvasia išliks, tačiau atsiras naujų žaliųjų erdvių. Žirmūnuose – „neregėtas kvartalo atnaujinimas“, Stotis taps moderniais miesto vartais, kartu atsinaujins ir Naujininkai, kyla Paupys, Naujamiestį pagyvins Tautos namai.
Pokyčiai Senamiesčio eisme
Kalbėdamas apie sklandų judėjimą mieste R.Šimašius išskyrė Liepkalnio sankryžos rekonstrukciją, kuri jau prasidėjusi, parengtą Šiaurinės gatvės projektą, būsimas permainas Verkių, Kalvarijų ir Vokiečių gatvėse. Taip pat užsiminė apie Senamiestį:
„Išpakuokime Senamiestį! Daugybę metų Vilniaus senamiestis kenčia nuo automobilių pertekliaus. Didžioji dalis eismo senamiestyje tiesiog kerta UNESCO saugomą paveldą trumpindami kelionę iš taško A į tašką B. Tai neleidžia senamiesčio labiau pritaikyti žmonėms, didina taršą, niokoja Vilniaus istorinį paveldą.
Sukurta senamiesčio kilpinio eismo schema neleis automobiliams kirsti Vilniaus širdies ir suteiks jai daugiau ramybės bei gaivaus oro. Nauja eismo sistema suteiks galimybę pėstiesiems bei dviratininkams mėgautis senamiesčiu dar daugiau.“
Kaip praėjusių metų darbus meras nurodo 20 km suremontuotų šaligatvių, 17 km nutiestų šaligatvių, 8 km nutiestų dviračių takų, beveik du tūkstančius automobilių statymo vietų ir 45 įrengtas viešojo transporto keleivių laukimo aikšteles.
Skyriuje apie žaliąjį Vilnių meras išskyrė daug kritikos sulaukusį Reformatų sodą, kuriame darbai įsibėgėja, nuo druskos saugotus medžius žiemą – buvo įrengtos specialios dėžės, ne vienam sukėlusios klausimų, kam jų reikia. Taip pat Trakų Vokės ir Sapiegų parkus. Čia minimi ir nauji elektriniai autobusai, ir senų mašinų nutempimas iš kiemų, ir rečiau šienautos pernai per sausrą Neries pakrantės.
Miestas tvirtina rėmęs ir kaimynų iniciatyvas – atnaujinant daugiabučius, jų kiemus, asfaltuojant gatves pagal programą 50/50.
Pavyzdys – neveikiantis stadionas
Švietimas susidūrė su naujais iššūkiais paskelbus karantiną, kai teko ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Sveikatos sektorius taip pat patyrė rimtų išmėginimų per COVID-19 pandemiją. Šiame skyriuje meras paminėjo ir priemonių medikams rinkimą bei pirkimą, skirtus priedus savivaldybės įstaigų medikams, kampanijas „Mąstau, vadinasi, esu namuose“, „Pastatyk Vilnių“ ir pan.
Vardindamas pasiekimus sporto srityje R.Šimašius išskyrė atnaujintus stadionus prie mokyklų. „Naujas Vilniaus Pilaitės mokyklos stadionas tapo pavyzdiniu modernios sostinės infrastruktūros projektu“, – į ataskaitą įrašė meras, nors šis dengtas stadionas taip ir nebuvo atidarytas sportuojantiems, kadangi labai vėlavo jo pabaigimo darbai, o tada prasidėjo karantinas.
Kultūros srityje kaip pasiekimus meras nurodė naujus muziejus – Vilniaus miesto ir Medinės architektūros paveldo. Nė vienas iš jų dar neįkurtas, o medinį paveldą ketinama eksponuoti pastatų komplekse Užupyje, kurie sparčiai griūna. Paminėtas ir lietuvių triumfas Venecijos bienalėje, nes „Auksinį liūtą“ laimėjusioms kūrėjoms meras įteikė „50 tūkst. eurų vertės dovaną nuo vilniečių“, o patį kūrinį planuojama parodyti ir Vilniuje.
Tai, kad Vilnius yra svetingas verslui, anot mero, parodo tokie įvertinimai: „Financial Times“ ateities išmaniųjų miestų reitinge „fDi Intelligence“ Vilnius buvo tarp lyderių daugelyje kategorijų, o to paties leidinio sudarytame Europos ateities miestų reitinge Lietuvos sostinė užėmė ketvirtą vietą. Palengvinimų verslui atsirado ir dėl karantino – viešosios erdvės atiduotos lauko kavinėms, joms nereikės mokėti rinkliavos už prekybą.
Kolegos turėjo pastabų
Išklausę mero ataskaitą tarybos nariai turėjo ne vieną klausimą. Opozicijoje esančios Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) frakcijos atstovas Vydūnas Sadauskas teigė paskaičiavęs, kad žodžių „bus“ ataskaitoje yra per 50, tad ataskaita panašesnė į būsimų darbų sąrašą. O kadangi mažėja ES finansavimas, daliai darbų tiesiog nebus pinigų, todėl jis pasiūlė juos išbraukti nesukeliant žmonėms lūkesčių.
Ir būtasis, ir esamasis, ir būsimasis laikas lietuvių kalboje ne veltui išrasti ir visi jie ataskaitoje tinka, – sakė R.Šimašius.
Meras į tai atsakė, kad vis dėlto logiška yra parodyti, kaip tam tikrų projektų vykdymas pradedamas – jie dar ruošiami, o ne tik tada, kai jie jau baigti. O ES pinigų karpymą Vilniui R.Šimašius pavadino neatsakingu.
„Tie darbai, kad ir Zuikių g. tunelis – darbo jau labai daug įdėta, prieita iki tos stadijos, kai jau būtų galima realizuoti, todėl nuodėmė būtų tų dalykų nepaminėti, nes tai yra didžioji dalis tos energijos, kurią administracija įdeda. Todėl ir būtasis, ir esamasis, ir būsimasis laikas lietuvių kalboje ne veltui išrasti ir visi jie ataskaitoje tinka“, – sakė R.Šimašius.
Žilvinui Šilgaliui ataskaitoje pritrūko informacijos apie atliekų reformą – ji atlikta, tad gal meras pripažįsta, kad reforma buvusi nesėkminga.
Artūras Zuokas klausė, kiek ES paramos šiuo metu yra gavęs ir panaudojęs Vilnius, nes prieš metus buvo informacija, kad pasinaudota buvo tik maža dalimi. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad išnaudota buvo apie 40 proc. skirtų ES lėšų, tačiau kadangi pinigų mažėja, tad procentai bus didesni, tik tai nereikš, jog pinigų Vilnius gaus daugiau.
Ievos Kačinskaitės-Urbonienės paklausta, kokius meras mato iššūkius ateinančiais metais, meras sakė, kad tai susiję su didžiausiais projektais – ar atstrigs situacija dėl nacionalinio stadiono, kils Lazdynų baseinas, pavyks atidaryti laiku naujai statomas mokyklas ir t.t.
Bendru sutarimu patvirtinti ataskaitos nepavyko – buvo ir prieš balsavusiųjų, ir susilaikiusiųjų.
Ataskaitos parengimas jau kainavo apie 7 tūkst. eurų, išplatinimas jos kainuos dar keliolika tūkstančių.
