LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo 2019 metų liepos, kai iš šių pareigų atleistas Rimvydas Norkus, išvykęs dirbti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą Liuksemburge.
Laikinai LAT vadovauja Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
2020 metų pradžioje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui jos kandidatūrą į LAT pirmininkes.
Tačiau balsuojant dėl to patekta į beprecedentę situaciją: kaip prezidento pasirinkta kandidatė į LAT vadovus, S.Rudėnaitė Seimo valia buvo atleista iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet į naujas pareigas nepaskirta ir liko paprasta teisėja.
Šį klausimą nagrinėjo ir Konstitucinis Teismas.
Konstitucija numato, kad prezidentas teikia Seimui LAT teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus šio teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti pirmininką.
Šiuo metu LAT teisėjų korpusas nėra suformuotas – trūksta vieno iš 32 teisėjų.
G.Nausėda Seimui buvo pateikęs buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E.Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus.
Tačiau kilo klausimų dėl informacijos apie sveikatą, kurios teisininkas nebuvo pasitikrinęs specialioje tam numatytoje įstaigoje – Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, taip pat dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
E.Šileikio kandidatūrai iš pradžių nepritarė klausimą svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vėliau ją atmetė ir visas parlamentas.
Per pateikimą ši teisėja sulaukė klausimų apie rezonansinį sprendimą „Atviros Klaipėdos“ byloje, kurį nutarta peržiūrėti.
Ji buvo viena iš trijų teisėjų, galutine ir neskundžiama nutartimi pripažinusių naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
G.Nausėda vertina neigiamai
Prezidento Komunikacijos grupės atstovų teigimu, LAT pirmininkas yra skiriamas iš šio teismo teisėjų, todėl, be svarbių vadovo įgaliojimų, vykdo teisingumą kaip ir kiti teismo teisėjai.
„Aukščiausiojo Teismo pirmininko nepaskyrimas turi reikšmės tiek šio teismo, tiek ir kitų institucijų, pavyzdžiui, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, sklandžiai veiklai.
Todėl situaciją, kai pasinaudojant nevienareikšmiškai vertinamomis procedūromis dėl politinių motyvų buvo stabdomas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimo procesas, nesuformuojamas Aukščiausiasis Teismas ir dėl to nėra galimybės paskirti jo pirmininko, prezidentas vertina neigiamai“, – sakė prezidentūros atstovai.
