Apie idėją dėl kai kurių Seimo opozicijos jėgų telkimosi prabilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Anot jo, ne liberalių pažiūrų frakcijoms reiktų sudaryti vieną opozicinę koaliciją ne tik dėl tradicinių vertybių gynimo, bet ir dėl to, kad „nebūtų tokių klaidų, kurios daromos šiandien“.
„Ši koalicija galėtų turėti opozicijos lyderį, kuris taptų Seimo valdybos dalimi ir formaliai su savo darbotvarke galėtų oponuoti daugumos darbotvarkei. Neliberalų opozicijoje nėra daug – tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, dar Darbo partijos ir Regionų frakcijų Seimo nariai. Visi kiti, kaip matome iš balsavimų ir pasisakymų, tėra tik valdančiųjų marionetės, kurių paskirtis sudaryti įspūdį, jog Seime yra daugiau ideologijų“, – rašė R.Karbauskis.
Seime opozicijos lyderio nėra nuo rugsėjo pradžios, kai numatytą rotacijos pareigose laiką baigė „valstiečiams“ atstovavęs buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Prasidėjus Seimo rudens sesijai jis su grupe bendražygių paliko parlamento LVŽS ir susibūrė į naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.
Opozicijoje – 6 frakcijos
Seimo statutas numato, kad jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, jos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Šią poziciją užėmęs politikas gali naudotis papildomomis teisėmis.
Pavyzdžiui, be eilės kalbėti diskusijose, siūlyti įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, turi pirmenybę užduoti klausimus ministrams Seimo plenarinio posėdžio metu ir panašiai.
Iš viso mažumai Seime priklauso 67 parlamentarai, dirbantys „valstiečių“, demokratų, socialdemokratų, „darbiečių“, Lietuvos regionų frakcijos gretose. Taip pat Mišrioje Seimo narių grupėje dirba Mindaugas Puidokas.
Tam, kad mažumos atstovai galėtų išsirinkti Seimo opozicijos lyderį, jų koalicija turėtų turėti bent 34 parlamentarus.