Įsakymą, kuriuo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas vaistinis preparatas „Levonorgestrel“, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pataisė kovo 22-ąją.
Pagal jį, levonorgestrelio spiralės („Fleree“ 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema) galės būti skiriamos „merginoms nuo 18 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“ bei „merginoms nuo 15 iki 17 metų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“.
Atskiros tvarkos ministras kol kas nenustatė, be to, preparatas dar nėra įtrauktas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, tad pacientai kol kas jo negali įsigyti kaip kompensuojamo.
Bet kainyną ketinama atnaujinti.
Nutarė palaukti, kad visi susitartų
Dar praėjusių metų balandį preparatą „Levonorgestrel“ į kompensuojamų vaistų sąrašą įrašė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jis numatė, kad preparatas būtų skiriamas „merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“.
Dalis visuomenės tokiu sprendimu pasipiktino, todėl A.Veryga nesiėmė tolimesnių veiksmų – paskelbė, kad preparatas kurį laiką nebus įrašytas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, pacientai vaistinėse jo negalės įsigyti kaip kompensuojamo.
A.Veryga sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti levonorgestrelio kompensavimo tikslingumą ir poreikį lytiškai aktyvioms 15–20 metų amžiaus merginoms.
„Buvo ir kai kurių medikų labai skeptiškų ir atsargių nuomonių išsakyta <...>. Buvo logiška palaukti, susodinti visus prie bendro stalo, kad susitartų ir išsiaiškintų, kaip tas rizikas suvaldyti“, – prisimindamas situaciją, 15min komentavo A.Veryga.
Buvo logiška palaukti, susodinti visus prie bendro stalo, kad susitartų.
Su esamo sveikatos apsaugos ministro sprendimu dėl hormoninių spiralių skyrimo jis tikino nesusipažinęs, bet darė prielaidą, kad sprendimas priimtas įvertinus rizikas.
„Jeigu ji (darbo grupė – 15min) įvertino visas rizikas, tai tvarkoje. Ministras turi teisę apsispręsti, matyt, jis priėmė įvertinęs visus „už“ ir „prieš“, – svarstė A.Veryga.
Tokią kontracepciją vadina „sunkiąja artilerija“
Atšaukti sprendimą kompensuoti ir skirti hormonines spirales paauglėms anksčiau reikalavo dalis Seimo konservatorių, iš kurių – ir parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Paklausta, kaip vertina pataisytą ministro A.Dulkio įsakymą, kad levonorgestrelio spiralės paauglėms galės būti skiriamos su išlygomis, V.Aleknaitė-Abramikienė teigė, kad su juo nėra susipažinusi.
Tiesa, politikė pažymėjo, kad, jos nuomone, tokie preparatai nepilnametėms apskritai neturėtų būti skiriami.
„Čia yra sunkioji artilerija, kuri turės įtakos ateityje“, – sakė ji.
Viešoji įstaiga „Laisvos visuomenės institutas“ A.Verygos sprendimą kompensuoti levonorgestrelio spirales paauglėms tuomet vadino nepagrįstu.
Teigia, kad problema socialinė
Organizacijos netenkina ir pakeistas ministro sprendimas.
„Mes su šiuo sprendimu nesutinkame, manome, kad yra kitų būdų spręsti paauglių ankstyvo nėštumo problemas“, – 15min teigė buvęs V.Aleknaitės-Abramikienės patarėjas Seime, Laisvos visuomenės instituto atstovas Ramūnas Aušrotas.
Pasak jo, išvengti ankstyvo paauglių nėštumo galima juos ugdant, o ne skiriant medikamentines priemones.
Mes manome, kad [problemą] galima išspręsti kitu būdu – per tinkamą lytiškumo ugdymą.
„Mes manome, kad [problemą] galima išspręsti kitu būdu – per tinkamą lytiškumo ugdymą ir taip pat per normalų, realų socialinį darbą su paauglėmis.
Statistika rodo, jeigu gerai prisimenu, <...> didžiausia rizika ankstyvo paauglių nėštumo pasitaiko socialinės rizikos šeimose, kuriose yra daug vaikų ir dažnai nėra pastovaus tėvo. Šita problema yra socialinė, ne medicininė“, – teigė R.Aušrotas.
Apsauga rūpintis reikia tik moterims?
O jei problemą visgi norima spręsti medicininėmis priemonėmis, to, pasak jo, nederėtų daryti imantis ilgalaikį poveikį turinčios kontracepcijos.
„Jeigu ministras šią problemą apsisprendžia spręsti medicininėmis priemonėmis, klausimas – priemonės tikslingumas <...>. Šiai problemai spręsti siūlomas kulkosvaidis – rimčiausia priemonė hormoninė spiralė, kuri yra invazinio pobūdžio, dedama ne dienai, ne dviem“, – dėstė jis.
R.Aušrotas taip pat kėlė klausimą, kodėl atsakomybė už apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo tenka tik moterims.
„Jeigu rizikingoje situacijoje būtų naudojama barjerinė kontracepcija, vyrui sveikatos pasekmių, ar rizikos, nebūtų ir moteriai nebūtų“, – teigė jis.
R.Aušroto vertinimu, pakankamai informacijos, kaip levonorgestrelio spiralės paveiks besivystančio žmogaus organizmą, nėra – esą atliktas tik vienas metus trukęs klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo nepilnametės merginos.
Mano, kad trūksta tyrimų, paliko darbo grupę
Esą jo metu, siekiant išvengti lytiškai plintančių ligų, tiriamosioms siūlyta naudoti prezervatyvus.
„Kaip tada galima nustatyti, kad [preparatas] yra veikiantis, efektyvus ir saugus, jeigu dar yra kita priemonė?“, – klausė R.Aušrotas ir pažymėjo, kad naudojant „Levonorgestrel“ preparatą gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, kraujavimas.
„Tai yra noras už Lietuvos biudžeto pinigus daryti klinikinius tyrimus ant mūsų paauglių. Mes, atstovaudami tėvus, su tuo nesutinkame“, – sakė jis.
R.Aušrotas priklausė sveikatos apsaugos ministro sudarytai darbo grupei, bet kartu su Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstove iš jos pasitraukė.
Darbo grupė klausimą dėl levonorgestrelio kompensavimo tikslingumo ir poreikio, pasak jo, pakreipė kita linkme.
„Užuot svarsčiusi šitą klausimą, galiausiai nuėjo ne prie to, ar tikslinga ar netikslinga, bet kaip kompensuoti. Buvo nukrypta nuo ministro užduotos užduoties“, – vertino R.Aušrotas.
Stengėsi išsklaidyti baimes
Pasiūlymą įtraukti hormoninę spiralę į kompensuojamųjų vaistų sąrašą pateikė Lietuvos akušerių ginekologų draugija.
Tai, kad ledai šiuo klausimu pajudėjo, draugijos atstovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė K.Jarienė įvertino „labai teigiamai“.
„Įrodėme, kad vadovaujamės tarptautinėmis rekomendacijomis, mokslo pasiekimais, gerąja praktika ir pavyzdžiais, o ne siekiame „tvirkinti jaunimą ir skatinti juos gyventi palaidą lytinį gyvenimą“.
Išgirdome daug baimių, kurias stengėmės išsklaidyti, ieškojome sprendimų, kurie tenkintų ir nuramintų įvairių asociacijų ir organizacijų atstovus.
Džiaugiuosi, kad mokslas, nuoseklus darbas, kantrybė, kompromisų ieškojimas ir aktyvus visų organizacijų bendradarbiavimas buvo įvertinti“, – atsakymuose 15min dėstė ji.
Paaugliai galės apsispręsti
K.Jarienė akcentavo, kad paaugliai, jei iškils kontracepcijos būtinybė, dėl jos naudojimo galės apsispręsti.
„Dabar turėsime galimybę pasiūlyti jauniems žmonėms efektyvią kompensuojamą kontracepcijos priemonę, jei kiltų kontracepcijos būtinybė. Bent vieną alternatyvą.
O toliau jau jų teisė nuspręsti – tinka ji jiems, ar ne, pasinaudos jie šia galimybe, ar ne.
Net 80 proc. nėštumų paaugliams iki 19 metų yra nepageidaujami, neplanuoti ir netikėti.
Primenu, kad net 80 proc. nėštumų paaugliams iki 19 metų yra nepageidaujami, neplanuoti ir netikėti“, – teigė K.Jarienė.
„Dar viliuosi, kad ši žinutė gal labiau paskatins paauglius dažniau atvykti pas gydytojus konsultuotis apie kitus efektyvios kontracepcijos būdus, nebūtinai apie šį vienintelį, – pridūrė ji.
– Žinau, kad informacijos jiems labai trūksta ne tik apie kontracepciją, bet ir apie nesaugaus ir neatsakingo lytinio gyvenimo pavojus.
Taip galėsime ne tik suteikti tinkamą informaciją, bet ir pastebėti galimus išnaudojimo atvejus.“
Kompensuojama kontracepcija – lėšų eikvojimas?
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja, jog šalys narės kontracepcijos kompensavimo mechanizmą turi taikyti pagal galimybes visoms gyventojų grupėms, tačiau prioritetą skirti labiausiai pažeidžiamoms: jaunimui, mažas pajamas turinčioms, bedarbėms, priklausomybių turinčioms, migrantėms, etninėms mažumoms.
„Tai vieną žingsnį jau žengėm.
Dažnai girdėjau akcentuojant, kad kontracepcijos kompensavimas yra perteklinis biudžeto eikvojimas ir kad geriau pinigus skirti kitoms ligoms gydyti. Nesu ekonomistas, bet žinau, kad nepageidaujami paauglių nėštumai ekonominę naštą užkrauna visai visuomenei ir tikrai atima galimybę skirti didesnį finansavimą sunkiomis ligomis sergantiems ar kitoms skaudžioms sritims gelbėti.
Jei kalbėti nejautriai ir grubiai, tai klausimas būtų, kokią pridėtinę vertę atneša jau kelis vaikelius auginanti septyniolikmetė, nebaigusi ir jau greičiausiai nebaigsianti mokyklos?
Labai norėtųsi didinti Lietuvos žmonių skaičių, bet gal vis tik ne nepilnamečių paauglių sąskaita.
Labai norėtųsi didinti Lietuvos žmonių skaičių, bet gal vis tik ne nepilnamečių paauglių sąskaita“, – pažymėjo K.Jarienė.
Ugdyti turėtų ir mokykla, ir tėvai
Tiesa, ji sutiko, kad svarbu ne tik kontracepcijos prieinamumas, bet ir lytinis paauglių švietimas.
„Jokia efektyvi kontracepcijos priemonė ar padidėjęs kontracepcijos priemonių prieinamumas nemažins paauglių nėštumų skaičiaus, jei nebus tinkamo paauglių lytinio švietimo ir ugdymo. Ne tik mokyklose. Tėvams čia tenka ypač didelė atsakomybė.
Paaugliai, ieškantys ir gaunantys tinkamą informaciją bei tie, kurių tėvai patys ieško būdų bendrauti su savo vaikais apie lytinį gyvenimą, lytinius santykius pradeda vėliau, dažniau naudoja kontracepciją ir būna blaivūs pirmųjų lytinių santykių metu. Apibendrinant, į šį savo gyvenimo etapą žiūri atsakingiau“, – pabrėžė mokslininkė.
Anksčiau, kalbėdama apie kontracepciją paaugliams, ji teigė, kad kitos priemonės – kontraceptinės tabletės, prezervatyvai – nėra tokios patikimos kaip hormoninės spiralės.
Jei turime rinktis iš kažko, rinkimės tai, kas yra efektyviausia, saugiausia.
„Įvertinę pasaulio ir Europos ekspertų, organizacijų duomenis, visus tyrimus, priėjome sprendimą, kad vis tik, jei turime rinktis iš kažko, rinkimės tai, kas yra efektyviausia, saugiausia, kas turi mažiausiai pašalinių reiškinių, tokių kaip nepageidaujamas nėštumas ir abortas“, – apie tai, kodėl pasirinktas būtent preparatas „Levonorgestrel“, 15min komentavo K.Jarienė.
Preparatas su receptu prieinamas vaistinėse
Levonorgestrelio spiralės („Fleree“ 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema) šiuo metu skiriamos su receptu ir yra prieinamos vaistinėse.
Preparato informaciniame lapelyje teigiama, kad „Fleree“ trejus metus (arba ne ilgiau kaip trejus metus) naudojama siekiant apsisaugoti nuo nėštumo.
Rašoma, kad preparatas gali sukelti šalutinį poveikį, bet jis esą pasireiškia ne visiems žmonėms.
Tarp labai dažnai pasitaikančių šalutinių poveikių (gali pasireikšti daugiau nei 1 pacientei iš 10) paminėti: galvos skausmas, pilvo arba dubens skausmas, spuogai (arba) riebi oda, kraujavimo pokyčiai, įskaitant pagausėjusį ar susilpnėjusį mėnesinių kraujavimą, tepimą krauju, retas mėnesines ir mėnesinių nebuvimą, kiaušidžių cista, išorinių lytinių organų ir makšties uždegimas.
Naudojant levonorgestrelio 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistemą atlikti du klinikiniai tyrimai: viename jų dalyvavo 2 885 18–35 metų amžiaus moterys, kitame – 304 paauglės.
Preparatas įvertintas kaip „labai efektyvus“.
Daugiau apie tai – čia.
