Nuo 2012 metų birželio 1 d. iki šių metų birželio 1 d. registre užregistruotas 47 621 donoras, bent vieną kartą davęs kraujo ar jo sudėtinių dalių. Didžiąją donorų dalį sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus. Tarp užregistruotų donorų yra ir 172 užsieniečiai. 143 donorai per šį laiką kraujo ir jo sudėtinių dalių davė net 8 kartus ir daugiau. Vidutiniškai donorai kraujo ar jo komponentų per metus duoda 1,7 karto. Tūkstančiui šalies gyventojų tenka 16 donorų.
Per metus registre užfiksuota 92 tūkst. apsilankymų kraujo donorystės įstaigose ir jų mobiliuose punktuose, tačiau kraujo davimų užregistruota mažiau – 78,6 tūkstančio.
„Visada donorų apsilankymų užregistruojama daugiau, negu atliekama donacijų, nes asmuo, norintis duoti kraujo, kiekvieną kartą turi praeiti medicininę atranką. Ne visiems asmenims ši atranka būna sėkminga. Yra daug priežasčių, dėl kurių kraujo donorystė gali būti laikinai sustabdyta arba uždrausta. Tai daroma siekiant nepakenkti žmogaus sveikatai ir užtikrinti kraujo saugumą“, – aiškina Higienos instituto Kraujo donorų registro vadovė Svetlana Bogdanova ir priduria, jog jau metus veikianti vieninga duomenų bazė kraujo donorystės įstaigų darbuotojams leidžia matyti donoro visus apsilankymus, nepriklausomai kurioje įstaigoje buvo duotas kraujas, ir padeda išaiškinti asmenis, kuriems draudžiama būti donorais arba nepraėjo nustatytas terminas po paskutinio kraujo davimo.
Registro duomenimis tarp visų užregistruotų donacijų tik 1,25 proc. buvo nesėkmingos, t. y. donoro kraują ištyrus laboratorijoje, jis pripažintas netinkamu naudoti. Tarp kraujuje aptiktų infekcinių ligų žymenų pusė atvejų sudarė hepatito C žymenys, kiti – ŽIV, hepatito B, ir sifilio žymenys.
Nuo 2012 m. birželio 1 d. neatlygintinos donacijos sudarė trečdalį (31,7 proc.) visų atliktų donacijų, o, pavyzdžiui, 2005 m. nemokamų kraujo davimų buvo tik 15,9 procento. „Nors nemokamai kraujo duoda vis daugiau žmonių, dar daug Lietuvos piliečių nelinkę to daryti be atlygio“, – apgailestauja S. Bogdanova.
Beje, užsieniečiai donorai kraujo dažniausiai duoda neatlygintinai: tarp visų užsieniečių donacijų, užregistruotų registre, net 77,3 proc. buvo neatlygintinos.
Šalyje įgyvendinama Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2006–2015 m. programa, kurioje pažymima, kad šiuolaikinius kraujo donorystės veiklos principus diegiančios šalys pripažįsta neatlygintinos kraujo donorystės svarbą apsirūpinant pakankamu kiekiu saugių kraujo produktų. Šios programos įgyvendinimo III etapo (2011–2013 m.) tikslas – iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekti, kad visose kraujo donorystės įstaigose neatlygintinų donacijų būtų iki 70 procentų. Taigi, norint tai pasiekti, neatlygintinų donacijų skaičių reikėtų padidinti dvigubai.
Registro duomenimis daugiausiai donacijų – 62,5 proc. – atlikta VšĮ Nacionaliniame kraujo centre, 20,2 proc. – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, 8,5 proc. – VšĮ Kauno kraujo centras (duomenis teikia nuo 2013 m. sausio 2 d.), 4,8 proc. – UAB „Kraujo donorystės centras“ (duomenis teikė iki 2012 m. gruodžio 31 d.), 3,6 proc. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujo centre.
Kraujo donorų registro duomenys viešai skelbiami Higienos instituto internetinėje svetainėje adresu http://www.hi.lt/KDR_statistika. Duomenys gali būti naudingi savivaldybių visuomenės sveikatos biurams ir visiems, ką domina kraujo donorystės situacija šalyje, vertinant kraujo donorystės paplitimą bei propaguojant kraujo donorystę bendruomenėse, ypatingą dėmesį kreipiant neatlygintinos kraujo donorystės propagavimui.
Kraujo donorų registras duomenis apie kraujo ir kraujo sudedamųjų dalių donorus bei atliktas donacijas kaupia nuo 2012 m. birželio 1 d. Jam duomenis teikia licencijuotos šalies kraujo donorystės įstaigos. Kraujo donorų registrą tvarko Higienos institutas.
