Ritos ir jos dvarelio istorija plačiai nuskambėjo socialiniuose tinkluose, kur moters pagalbos prašymu pasidalijo beveik trys tūkstančiai žmonių.
Taip Ritai pavyko rasti šio tarpukarį menančio pastato šeimininko vaikaičius bei išgirsti pastato ir žmonių istorijas.
Istorija, sako Rita, pravers atkuriant pastatą ir čia įrengiant nedidelę buvusiam šeimininkui skirtą ekspoziciją.
Išvyko į JAV
Raudonų plytų, maždaug 300 kvadratinių metrų namas stovi Kalvarijos savivaldybėje, Tarprubežiuose. Jį Rita įsigijo aukcione, o tada jau ėmėsi išsamiau domėtis istorija.
Kaip ir daugelį panašių pastatų, taip ir šį okupacijos metais suniokojo sovietai. Išgriovė čia buvusias senas krosnis, vienoje pastato dalyje įkūrė biblioteką, o kitoje – apgyvendino šeimas.
Tuo tarpu kelias iki šio dvarelio Ritą atvedė per jos pačios giminės istoriją. Čia netoliese gyveno Ritos prosenelis ir senelis.
„Prosenelis, vėliau ir senelis buvo ūkininkai. Senelio tėvas anksti mirė, tad ūkį, kaip vyriausias sūnus, paveldėjo mano senelis. O šį greta esantį dvarelį pasistatė tuometinis Kalvarijos viršila Kazimieras Eidukevičius.
Tuo tarpu kelias iki šio dvarelio Ritą atvedė per jos pačios giminės istoriją. Čia netoliese gyveno Ritos prosenelis ir senelis.
Jis taip pat buvo ūkininkas, tačiau ne tik. Taip pat dalyvavo kautynėse įvairiuose frontuose, buvo apdovanotas savanorio-kūrėjo medaliu ir kaip ir daugelis savanorių iš Lietuvos vyriausybės gavo keletą hektarų žemės.
Ūkininkauti ėmėsi pasimirus tėvams, o už pavyzdingą ūkį Žemės ūkio rūmai jam skyrė Gedimino ordino 2-jo laipsnio apdovanojimą.
Turėdamas aplinkinių pasitikėjimą ir autoritetą, be pertraukos 16 metų, jis buvo perrenkamas Kalvarijos miesto ir valsčiaus viršaičiu. Tarpukariu jis ir pasistatė dvarelį, o iš viso šiame valsčiuje buvo 36 ūkininkai“, – istorijos detalėmis, kurias pavyko atrasti dalijosi Rita.
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1896 metais gimęs K.Eidukevičius Lietuvos gynėju buvo 1918–1919 metais, o kariuomenėje ėjo įvairias pareigas. Jau tapęs viršaičiu priklausė Šaulių sąjungai, vėliau jam teko ištverti tiek komunistų, tiek vokiečių kalinimus ir tardymus.
Prasidėjus karui K.Eidukevičius, kuris, teigiama, buvo pirmasis vietiniame trėmimų sąraše, iš Lietuvos išvyko ir taip atsidūrė JAV.
„Tuo tarpu mano senelį ir kitus to krašto ūkininkus ištrėmė“, – kalbėjo Rita.
