Geru pavyzdžiu nori užkrėsti kaimynus
Vėliavą savo namuose, vienoje iš sodų bendrijų, iškels ir dainininkas Deivis Norvilas. Čia Deivis su šeima gyvena jau trejus metus.
„Keliu vėliavą visada nuo to laiko, kai įsikėlėme į savo naujus namus sodų bendrijoje. Ir didžiuojuosi, nes ne tiek jau daug mūsų sodo bendrijoje tą daro. Didžiuojuosi ir drauge liūdžiu – aš ją iškeliu, o šalia esantys kažkodėl ne.
Galvoju, kad gal būsiu geras pavyzdys ir užkrėsiu savo kaimynus. Planuoju įsigyti didelį stiebą, kad vėliava plazdėtų ir ją matytų visa bendrija“, – sakė Deivis.
Ne kartą apie vėliavos iškėlimą Deivis kalbėjosi su kai kuriais kaimynais. Anot jo, žmonės sugalvoja priežasčių, dėl ko negali iškelti Lietuvos vėliavos.
„Vis pasibėdavoja, kad koto neturi arba dėl kitų priežasčių. Aš irgi stiebo neturiu, bet kažkaip kitaip sugalvojame, pavyzdžiui, per visą langą pritvirtinu“, – pasakojo D.Norvilas.
Deivis sako, kad viskas priklauso nuo patriotiškumo jausmo, kurio mums kartais dar pritrūksta. Pasak pašnekovo, žmonės vėliavą ims kelti ne dėl to, kad jiems už neiškėlimą bus pagrasinta 50 eurų bauda.
„Mano supratimu, jie pradės kelti tada, kai patys to norės, kai jie didžiuosis vėliava. Aš ja didžiuosi, aš to mokau ir savo vaikus. Nors mano sūnui tik septyneri metai, bes kalbame apie Lietuvos istoriją, apie tarybinį laikotarpį, apie tai, kas buvo, kuo tai skiriasi“, – kalbėjo Deivis.
Pasak D.Norvilo, iniciatyvos, skatinančios kelti vėliavą, prisideda ir prie patriotiškumo, ir prie pačios trispalvės populiarinimo.
„Tiek, kiek reklamos dabar gauna mūsų trispalvė, niekada anksčiau tiek negavo. Džiugu, kad visa tai sutapo su Lietuvos Nepriklausomybės Akto atsiradimu, kad švenčiame šimtmetį.
Šiemet daug trispalvių turėsime, net viliuosi, kad mūsų sodų bendrijoje jų taip pat bus daugiau“, – juokėsi D.Norvilas.
Populiarėja istorinė vėliava
Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė taip pat sutinka, kad iniciatyva „Lietuvos vėliava“ prisideda prie populiarinimo bei patriotiškumo skatinimo.
„Kai tai matome iš televizijos, visuomenėje žinomų žmonių, kurie tam tikra prasme tapo „vėliavnešiai“, tokia iniciatyva daro poveikį žmonėms ir jie vėliavą kelia su kitokiu jausmu“, – sakė A.Railaitė-Bardė.
Pasak pašnekovės, pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja istorinė vėliava ir žmonės ją kelia dažniau.
„Kiek teko pastebėti, valstybinę istorinę vėliavą žmonės kelia dažniau. Nors anksčiau nelabai kas apie ją norėjo girdėti, nes jos raudona spalva galbūt asocijavosi su sovietine, bet dabar ji vis dažniau atrandama iš naujo ir lietuviškos tapatybės sureikšminimas siejamas su ja“, – kalbėjo A.Railaitė-Bardė.
Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Lietuvos vėliava“ – socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/manoveliava/
