Kai prieš 30 metų kaunietis Minvydas Znaidauskas atvyko buriuoti į Šventąją, jis nesitikėjo, jog įsigys iki tol Žemės ūkio ministerijai priklausiusius, nuo 1972 metų prie pat kopų veikusius poilsio namus.
„Čia buvo mano vyro buriavimo vieta. Buriuotojui juk svarbus atstumas iki jūros, kad inventoriaus nereiktų toli neštis, – šyptelėjo viešbučio savininkė bei Minvydo žmona Liuda Znaidauskienė. – Poilsio namai prieš tuos 30 metų buvo amžiuje, juos reikėjo rekonstruoti. Bet tuomet dar nebuvo tam poreikio, nebuvo pasiruošusi rinka, žmonės, o ir mes patys.
Mūsų verslas, visa įmonių grupė – Kaune, užsiimame NT, vystome kvartalus. Į Šventąją atvažiuodavome atostogauti, kol galiausiai nenusprendėme, kad čia taip smagu ir gera, jog reikėtų į viešbutį sudėti viską. Norėjosi, kad tą atmosferą pajustų ir kiti. Vaikai atėjo į verslą, perėmė dalį jo Kaune, atsirado laiko ir noro perduoti visą savo patirtį Šventojoje. Tos patirties keliaudami po pasaulį daug sukaupėme.“
Kaip prisiminė pats Minvydas, prieš 30 metų valstybė ieškojo ne kas daug už „Auksines kopas“ galėtų sumokėti, o kas tiesiog greičiau perimtų jas valdyti.
