Viešuosius darbus dirba ne tik niekaip pragyvenimo šaltinio negalintys surasti žmonės, užsidirbti norintys atostogaujantys moksleiviai ar studentai, tačiau ir tie asmenys, kuriems už padarytus nusikaltimus ar administracinių teisės aktų pažeidimus tokią bausmę paskiria teismas. Jei bausmė skiriama už nusikaltimą, viešųjų darbų trukmė negali viršyti 480 val., o jei asmeniui viešuosiuos darbus tenka dirbti už kokį nors administracinių teisės aktų pažeidimą, jų trukmė negali būti ilgesnė nei 240 val.
„Iš savivaldybės mes gauname sąrašą įstaigų, kurios norėtų priimti tokius asmenis. Tuomet kiekvienu konkrečiu atveju skambiname į įstaigas ir klausiame, ar jiems reikalingas žmogus. Jei taip, sutariame ir siunčiame jiems tą žmogų. Jį darbo vietoje prižiūri atitinkamos organizacijos darbuotojas, kuris mus informuoja, jeigu iškyla kokių nors problemų“, – pasakojo už įvairius, dažniausiai nesunkius, nusikaltimus viešųjų darbų gavusių žmonių įdarbinimu besirūpinančios Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininkė Skaistė Jatautienė.
Tuo tarpu asmenys, kurie vairavo išgėrę, buvo nutverti brakonieriaujantys arba padarė kitų administracinių teisės aktų pažeidimų, jiems paskirtas pinigines baudas gali „iškeisti“ į viešuosius darbus.
„Jeigu žmogus nedirba, neturi jokio turto, antstoliai gali teismui siūlyti baudą pakeisti į viešuosius darbus. Tiesa, su tuo turi sutikti pats žmogus. Šįmet Kaune jau turėjome 10 tokių piliečių. Pavyzdžiui, 2,5 tūkst. Lt dydžio bauda yra keičiama į 250 val. neapmokamų viešųjų darbų“, – aiškino už administracinių teisės aktų pažeidimus padariusių asmenų, kurie negali susimokėti baudos, įdarbinimu atsakingo Kauno policijos Prevencijos skyriaus specialistė Aušra Drulienė.
Dirba paprastus darbus
Dažniausiai bausmės susilaukusiems asmenims yra skiriami jokios kvalifikacijos ar specialių įgūdžių nereikalaujantys darbai – aplinkos tvarkymas, medžių genėjimas, tvorų dažymas, suoliukų taisymas, langų valymas ir pan. „Aišku, jeigu vyras, nebūtinai turintis staliaus specialybę, yra nagingas, jis ir daro tai, ką geriausiai moka. Tuo tarpu moterims paprastai atitenka lengvesni darbai“, – tikino S.Jatautienė.
Nusikaltę asmenys viešuosius darbus dažniausiai atlieka Kauno savivaldybei priklausančiose įstaigose ar organizacijose. „Dažniausiai tokie asmenys siunčiami į Panemunės senelių namus, Vilijampolėje esančius Kartų namus bei Panemunės vaikų globos namus. Šiose socialinėse įstaigose trūksta darbuotojų, ypač tokių, kurie dirbtų ūkio darbus, tad pagalba iš šalies jiems labai praverčia, – tvirtino Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė, – Nors jeigu būtų mano valia, aš juos siųsčiau tvarkyti viešųjų Kauno vietų, nes miestas yra apleistas. Jie turėtų atidirbti miestui, o ne konkrečiai įstaigai.“
Skaitė paskaitas
Pasak Kauno Panemunės senelių namų direktorės Aldonos Krinickienės, viešuosius darbus kaip bausmę turintys atlikti žmonės ne tik padeda apsikuopti, tačiau ir pakalbina bendrauti visuomet norinčius senolius, padeda juos nuvežti pas gydytojus. „Aš juos visada priimu su mielu noru. Tokie žmonės mums yra nemenka paspirtis. Iš dalies mes jiems padedame pasukti ir doros kelio link. Juk ne visi jie yra žlugę“, – teigė A.Krinickienė.
Jos vadovaujamuose senelių namuose yra pasitaikęs atvejis, kai viešuosius darbus turėjo atlikti gydytojo išsilavinimą turintis kaunietis. Jis laikinai buvo paskirtas slaugytoju ir savo bausmės laiką atliko senoliams skaitydamas paskaitas bei pranešimus. „Buvo ir viena siuvėjos profesiją įgijusi moteris, kuriai davėme siūti. Jei jaunimas nemoka jokių darbų, jis valo kiemą ar langus, prižiūri anapilin išėjusių mūsų gyventojų kapus“, – teigė Panemunės senelių namų vadovė.
Pasitaiko ir vagysčių
Tiesa, ne visi, ir ypač už įvairius nusikaltimus atlikti viešuosius darbus įpareigoti asmenys juos priėmusių įstaigų darbuotojams bei gyventojams palieka tik malonius prisiminimus. Anot savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ administratorės Irenos Dekaminavičienės, į tokius žmones kartais žiūrima labai įtariai. „Mūsų vadovai jų kratosi, nes bijo. Mat mums nepraneša, už kokius nusikaltimus tie žmonės yra nubausti. Yra pasitaikę visokių atvejų, tačiau už rankos nepagautas – ne vagis. Nutikimų yra buvę, tačiau įrodymų – ne. Mes tik galėjome spėti“, – tvirtino pašnekovė.
Anot Panemunės senelių namų direktorės, pas juos taip pat buvo įvykdyta vagystė, dėl kurios senoliai įtarinėjo viešuosius darbus šioje įstaigoje atlikusį žmogų. „Tačiau jo tiesiogiai apkaltinti negalėjome, – aiškino A.Krinickienė, – Bet teismai juk tikrus nusikaltėlius sodina į kalėjimą. O jeigu jau skiria viešuosius darbus, tai mato, kad žmogus gali pasitaisyti ir būti naudingas visuomenei“.
