Įvesti naują GPM tarifą dar birželį Seimui pasiūlė „valstiečiai“. Tačiau derantis dėl koalicijos, šią idėją dažniau komunikavo buvę socialdemokratų bendražygiai „socialdarbiečiai“.
Po derybų koalicijos sutartyje atsirado siekis įvesti papildomą GPM tarifą: nuo 2020 metų su darbo santykiais susijusių metinių pajamų dalį nuo 84 VDU iki 120 VDU apmokestinti 27 proc. tarifu, viršijančią dalį – 32 proc. tarifu.
Seimas po pateikimo tokiai iniciatyvai pritarė. Palaikymą išreiškė ir 2020 metų biudžeto projektą formuojanti Vyriausybė.
Žemesnis slenkstis ir naujas GPM tarifas
Nors idėja „socialdarbiečių“, tai visai nesvarbu, sako opozicijos lyderis J.Sabatauskas.
„Nesvarbu. Tai teisingas pasiūlymas. Mes galbūt siūlysim dar ir kitą ribą. [...] Lyginant su tais žmonėmis, kurie gauna nuo minimumo iki vidutinio atlyginimo, jie sumoka žymiai didesnę mokesčių dalį negu tie, kurie gauna didesnes pajamas. Būtų teisinga, kad nuo tos dalies pajamų jie mokėtų ir didesnį GPM“, – kalbėjo politikas.
Socialdemokratai, anot jo, teiks pasiūlymus dėl biudžeto projekto.
„Bus mūsų pasiūlymai įstatymams, susijusiems su biudžetu, tiek biudžetui, kadangi trūkumas pinigų tiek tiems patiems švietimo darbuotojams – 60 mln. eurų. Aš jau nekalbu apie kitus – kultūros sferoje dirbančius, medikus, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus, besidarbuojančius šalia. Bet taip pat – ir kai kuriuos statutinius, pavyzdžiui, ugniagesius“, – vardijo J.Sabatauskas.
Klausiamas, iš kokių šaltinių siūlo rasti lėšų švietimo darbuotojų reikalavimams įgyvendinti, politikas atsakė, kad tai – naujas GPM tarifas ir žemesnė jo taikymo riba.
„Įveskime tą slenkstį nuo 84 VDU – didesnį pajamų mokestį – štai jums šaltinis. Ar 32 proc., ar 35 proc., ar 36 proc.“, – teigė politikas.
Supeikė G.Landsbergio siūlymą
Pasitikslinus, ar siūlomas tarifas bus didesnis nei 32 proc., J.Sabatauskas patikino, kad „šiek tiek didesnis“. Koks – esą paaiškės artimiausiu metu.
Opozicionierius konservatorius Gabrielius Landsbergis, antradienį kalbinamas žurnalistų, teigė, kad lėšų švietimo darbuotojų reikalavimų įgyvendinimui galima būtų rasti dar labiau lėtinant ar apskritai stabdant neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą. Pastaruoju atveju, valstybė sutaupytų 117 mln. eurų.
J.Sabatauskas prieštaravo tokiam siūlymui. „Ir vėl finansuosime tų mažiausias pajamas [uždirbančių] žmonių sąskaita. Šitaip tikrai negalima“, – pasipiktino jis.
Ir vėl finansuosime tų mažiausias pajamas [uždirbančių] žmonių sąskaita.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I.Ruginienė siūlymui įvesti naują GPM tarifą reiškė pritarimą.
„Didžiausią akcentą mokestiniuose pakeitimuose dedame į GPM didėjimą, į dividendų apmokestinimą. Iš esmės tą, ką siūlo prezidentas. Absoliučiai remiame tuos siūlymus“, – nurodė ji.
„Ne viskas jiems patinka“
Anksčiau prezidentas siūlė nuo 15 iki 20 proc. didinti su ne darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą. Tam Seimas po pateikimo pritarė.
32 proc. GPM tarifas, I.Ruginienės įsitikinimu, galėtų atstatyti socialinę nelygybę.
Kalbėdama apie streikus, Profsąjungų konfederacijos pirmininkė tikino, kad realių planų protestuoti turi tik švietimo bendruomenė.
„Realūs streiko pasiruošimai yra pas švietimiečius. Šiuo metu intensyviai dirba teisininkai prie procedūrinių dalykų. Jeigu valdantieji neištaisys savo klaidų, neįvykdys savo įsipareigojimų, streikas bus. [...]
Medikai, kultūros darbuotojai, ugniagesiai – socialiai jautrios grupės, apie kurias mes kalbėjome svarstydami viešojo sektoriaus strategiją ir nacionalinę kolektyvinę sutartį, kur turėjo didelių lūkesčių – jie irgi skaičiuoja, žiūri biudžetą. Deja, ne viskas jiems patinka, tačiau dar tokių konkrečių signalų, kad būtų ruošiami teisiniai procesai dėl streiko, kol kas nėra. Bet tai nereiškia, kad to nebus“, – kalbėjo ji.
Prašoma patikslinti, kas netenkina viešojo sektoriaus darbuotojų, I.Ruginienė konkrečiai neįvardijo: „Kol kas žiūrimos visos eilutės. Supraskite, biudžetas yra... Ne taip paprasta. Jeigu tai būtų dviejų puslapių dokumentas, galėtumėm labai paprastai susiskaičiuoti ir žinoti rezultatą.
Mes tikimės, kad viskas susibalansuos ir viskas bus gerai.
Kol kas žiūrimos eilutės, žiūrima, kokie buvo pasirašyti dokumentai ir pažadai, vyksta pokalbiai su ministerijomis. Mes tikimės, kad viskas susibalansuos ir viskas bus gerai.“
Kelių dienų streiką lapkričio viduryje žada skelbti Egidijaus Milešino vadovaujama, apie 10 tūkst. pedagogų vienijanti, Švietimo ir mokslo profsąjunga. Anot jos, Švietimo ministerija šįmet parengtoje šakos kolektyvinėje sutartyje įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet numatė papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyti tik 55,5 mln. eurų.
Kita – Andriaus Navicko vadovaujama Švietimo darbuotojų – profsąjunga apie streiką svarsto. Sprendimą žada paskelbti po kelių savaičių.