Apie tai diskutuota ketvirtadienį, spalio 24 d. Tarptautinės viešojo sektoriaus konferencijos metu surengtoje diskusijoje, kurioje susitiko sveikatos politikai, medikai, vadybos specialistai.
Ar bankrutuos ligoninės ir poliklinikos?
Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos – sudėtingoje padėtyje. 2011 metus 17 proc. jų užbaigė su nuostoliais, 2012 metais – 43 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 70 proc.
„Jei ir toliau taip tęsis, greitai sveikatos priežiūros įstaigas kreditoriai ims duoti į teismą,“ – įsitikinęs vadybos konsultantas Mykolas Truncė.
Pinigų stygius retina medicinos personalo gretas – jaunimas išvyksta į užsienį, ilgina eiles, neleidžia Lietuvos žmonėms laiku gauti kokybiškų medicinos paslaugų, naujausių ir efektyviausių vaistų. Jei greitu laiku nebus imtasi rimtų priemonių, sveikatos sistema gali patirti tikrą krachą. Su tuo sutiko visi diskusijos dalyviai.
Iš kur gauti daugiau pinigų?
Nuo 2008 m. 81–89 proc. patvirtintų sveikatos priežiūros paslaugų įkainių finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Vis dėlto ir per tą laiką už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nepamokėta daugiau kaip 1 milijardas litų. Kaip sumažinti šią skolą? Pasigirsta siūlymų didinti PSDF finansuojamą dalį. Kiti, priešingai, siūlo įteisinti papildomus sveikatos priežiūros finansavimo šaltinius: priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas, papildomą sveikatos draudimą.
Pasak Antano Matulo, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, yra įrankių, galinčių pritraukti į sveikatos sektorių daugiau lėšų. Kad ir priemokos už sveikatos paslaugos. Realybėje jos vis tiek yra, tad kodėl jų nelegalizavus?
„Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria primokėjimui už sveikatos priežiūros paslaugas, – sakė Arvydas Skorupskas, sveikatos apsaugos ministro patarėjas. – Įvairiuose Europos Sąjungos lygio susitikimuose pasisakoma vienareikšmiškai, kad tai – mokestis žmogui, finansinė našta. Jis nėra teisingas, nes tada geresniu gydymu gali pasinaudoti tik tie, kas turi pinigų. Ne visi gali leisti sau primokėti.“
Nesutvarkyta sistema pinigus įtrauks kaip į liūną
Romualdas Žekas, Kauno rajono savivaldybės gydytojas diskusijos metu kalbėjo, kad nemato prasmės dabar diskutuoti apie papildomą finansavimo šaltinį. „Kol nesutvarkytas visos sistemos darbas, gali mesti milijardus kaip į liūną.“
Jam pritarė ir kiti diskusijos dalyviai, kad esminė problema yra ne pinigų trūkumas, o griozdiški sveikatos apsaugos sistemos procesai, neišnaudoti esami ištekliai.
„Nepakankamai gera sveikatos priežiūros įstaigų vadyba – štai kur šakninė problema“, – sakė M. Truncė.
Apie tai, kad sveikatos priežiūros įstaigas įmanoma ištraukti iš veiklos ir finansinės krizės be papildomų investicijų, o vien tik pasitelkus efektyvias organizacijų valdymo sistemas, konferencijoje buvo kalbėta ne kartą, pateikta pavyzdžių iš skirtingų šalių.
Štai savo komandos sėkmės istoriją papasakojo Pieteris E. Buwalda (Pieter E. Buwalda) iš Nyderlandų, Drachteno Nij Smellinghe ligoninės. Prieš prasidedant pokyčiams, šią ligoninę kamavo tos pačios problemos kaip ir daugelį kitų: perpildytos palatos, milžiniškos pacientų eilės, didžiulis darbo krūvis, tenkantis personalui, ir, žinoma, visada trūkdavo pinigų. Įgyvendinant veiklos tobulinimo projektą ligoninės lovų užimtumas sumažėjo 20 proc., gulėjimo ligoninėje laikas sutrumpėjo 15 proc., taigi sumažėjo darbo krūvis gydytojams ir slaugytojams.
„To pavyko pasiekti vien vadybinėmis priemonėmis, pakeitus procesus, sustiprinus planavimą, – sako Nyderlandų ligoninės atstovas. – Ir tai dar ne viskas, ir toliau tobuliname savo veiklą. Ligoninės valdyba labai atidžiai stebi, su kokiomis problemomis susiduria įstaiga ir aktyviai dalyvauja jas sprendžiant.“
Tarptautinė viešojo sektoriaus konferencija vyksta Vilniuje spalio 24–25 d. Daugiau apie renginį www.efk.lt.
