Vilniaus valdžia apsisprendė: pusvalandžio bilieto neliks, alternatyva – dukart brangesnė

Viešojo transporto Vilniuje keleiviai nuo liepos 1 dienos turės plačiau atverti pinigines. Taryba patvirtino bilietų brangimą.

Pagal atnaujintą sprendimą, kuris vadinamas kompromisiniu, brangimas bus kiek švelnesnis, nei buvo numatyta iš pradžių.

Didžiausia naujiena yra ta, kad pusvalandinių bilietų nebelieka – valandinis bilietas kainuos 1,25 euro.

30 dienų bilieto kaina, kaip planuota, turėjo nuo 29 eurų kilti iki 45 eurų, tačiau pakoregavus sprendimą kaina kils mažiau ir sieks 38 eurus.

Metinis bilietas (365 dienų, 12 mėnesių) dabar kainuoja 310 eurų. Nauja kaina turėjo būti net 480 eurų, tačiau nuspręsta, kad toks bilietas brangs iki 405 eurų.

Kompromiso nemato

Tarybos posėdyje pasisakęs „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas ragino nepalaikyti sprendimo ir kalbėjo, kad didinimas bus drastiškas, o papildomi pinigai esą reikš tik daugiau viešojo transporto kilometrų, bet ne kokybės pagerinimą.

Jis pabrėžė, kad nuo 2013 metų iš esmės viešojo transporto keleivių nepadaugėjo, tik mažėja pajamos už bilietus ir didėja miesto dotacijos.

„Šitas kompromisas visai nėra kompromisas. Nes devynioms iš dešimties kelionių vilniečiai rinkosi trumpąjį 30 minučių bilietą, kuris paprastiems vilniečiams brangsta beveik dvigubai, daugiau nei 90 proc. Tai argumentuojama, kad galima bus važiuoti ilgiau, bet to iš esmės nereikia“, – sakė V.Sadauskas.

Vydūnas Sadauskas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Jam antrino ir frakcijos kolega Regimantas Čiupaila. Jo teigimu, dešimt metų Vilnių valdo iš esmės tos pačios politinės jėgos, tad galima buvo palaipsniui didinti kainas, o ne sukelti visuomenei „šoko terapiją“.

R.Čiupaila siūlį grįžti prie pusvalandinių bilietų, nes tokia trukmė esą yra tinkamiausia miestui kaip Vilnius.

Tačiau komitetuose Vilniaus savivaldybės administracijos atstovas Ilja Karužis teigė, kad vidutinė kelionės trukmė Vilniuje – 38 minutės, pridėjus apie 10–15 minučių paklaidą kontrolei.

Šitas kompromisas visai nėra kompromisas. Nes devynioms iš dešimties kelionių vilniečiai rinkosi trumpąjį 30 minučių bilietą, kuris brangsta beveik dvigubai.

Socialdemokratas Povilas Pinelis akcentavo, kad nuolat pabrėžiama, jog Vilnius žalias miestas, kaip tai svarbu, tai šis sprendimas visiškai nedera prie tokios žaliojo miesto politikos.

„Mes skiriame 11 mln. eurų miesto reklamai, bet negalvojame apie miesto gyventojus, dotuojame privačius verslus. Tai jeigu nuimtume tokius pridėtinės vertės neturinčius dalykus, galėtume pinigus skirstyti kitaip“, – kalbėjo jis, teigdamas, kad šis sprendimas labiausiai palies jautriausias gyventojų grupes – pensininkus, studentus, jaunus žmones, šeimas.

Ragino į problemą žiūrėti plačiau

„Laisvės“ frakcijos vardu kalbėjusi Erika Kuročkina pabrėžė, kad klausimas dėl bilietų kainų yra „bene karščiausias per dvejus tarybos metus“. Jos teigimu, šis klausimas yra ne tik apie bilietų kainą, bet ir apie visą judumą Vilniaus mieste.

Ji taip pat sakė, kad keleivių viešajame transporte nedaugėja, nors gyventojų Vilniuje skaičius pastaraisiais metais išaugo 50 tūkst. Be to, ir pasitenkinimas viešojo transporto kokybe yra mažas.

Erika Kuročkina / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Gyventojai patys sako, kad nuo kelionių viešuoju transportu juos visų pirma atbaido kelionės trukmė ir patogumas. Bet ir kardinalus kainos pokytis nebūtų priimtinas nei kaštų valdymo, nei miesto gyventojų lūkesčių atžvilgiu, todėl turime užtikrinti „Park&ride“ aikštelių plėtrą šalia greitųjų maršrutų stotelių, naujų maršrutų planavimą pagal miesto plėtros planus.

(...) Turime siekti, kad per artimiausius metus būtų 30 proc. didinamas A juostų ilgis“, – kalbėjo E.Kuročkina, taip pat dėstydama ir daugiau pasiūlymų, tarp kurių ir toks, jog Vilniaus miesto gyventojų neturėtų subsidijuoti aplinkinių savivaldybių gyventojų kelionių.

Gyventojai patys sako, kad nuo kelionių viešuoju transportu juos visų pirma atbaido kelionės trukmė ir patogumas.

Vytautas Budreika iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos teigė, kad laukiantis pasirinkimas nėra paprastas, nes sudėtingas problemas visad sunku spręsti.

„Viešajame transporte turime rimtą situaciją. Nuo 2013 m. kainos nebuvo peržiūrėtos, nors keitėsi kitų paslaugų kainos, keitėsi užmokestis, degalų kainos. Girdime priekaištus dėl kokybės.

Turime priimti reikalingus sprendimus. (...) Nemokamo viešojo transporto nebūna, vis tiek už tai kažkas sumoka. Europoje viešasis transportas yra labiau išimtis, nei taisyklė“, – kalbėjo V.Budreika, minėdamas ir Taliną, kur esą kelionių automobiliais įvedus nemokamą viešąjį transportą nesumažėjo.

Esą pastaraisiais metais santykinai Vilniuje viešasis transportas pigo, tačiau kelionių automobilių nemažėjo – tai rodo, kad važiavimas autobusais ir troleibusais turi būti greitesnės ir patogesnės, kad žmonės rinktųsi juos.

Taip pat konservatorių frakcijai priklausantis Vygantas Kasparavičius teigė, kad jam nesuprantamas toks noras supriešinti šį sprendimą su Vilniaus kaip žaliosios sostinės idėja.

Protestas prieš planus kelti viešojo transporto bilietų kainas

+23

Meras priminė degusius autobusus

Į pasisakymus sureagavo ir meras Valdas Benkunskas. V.Sadauskui jis norėjo priminti, kad 2015 metais jo partiečio Artūro Zuoko palikimas esą buvo seni „trantai“, važinėję viešajame transporte, kurie ant T.Narbuto ar Šeškinės kalno vis užsidegdavo.

„Paskutinį kartą kainodara buvo peržiūrima tada, kai dar turėjome litą. Per tą laiką senatvės pensijos augo beveik triskart, vairuotojų atlyginimai – du su puse karto, o atliktos investicijos buvo beveik už 200 mln. eurų.

Tai nereiškia, kad viskas, kas dabar padaryta, perkeliama ant keleivių. Lengvatinius bilietus turintiems jie brangs 1,8 euro, visiems kitiems – 9 eurais. Tai net įvertinus, kas įvyko ekonomikoje, pragyvenimo lygį, viską, kas įvyko nuo 2013 metų, kalbėti apie kažkokią ekonominę katastrofą yra prasilenkimas su sveika logika“, – kalbėjo meras.

Paskutinį kartą kainodara buvo peržiūrima tada, kai dar turėjome litą. Per tą laiką senatvės pensijos augo beveik triskart, vairuotojų atlyginimai – du su puse karto, o atliktos investicijos buvo beveik už 200 mln. eurų.

Tramvajus, kurį priminė V.Sadauskas, irgi mero neįtikina, esą apie naują transporto rūšį reikia tada, kai bus sutvarkyta esama sistema.

Balsavimo metu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naują sostinės viešojo transporto bilietų kainodarą. Už balsavo 28 tarybos nariai, prieš – 20.

Kainos

Pagal priimtą naują sostinės viešojo transporto kainodarą, vienkartinis 60 minučių bilietas kainuos 1,25 euro. Taip pat bus taikomos naujos ilgalaikių bilietų kainos: 1 dienos bilietas kainuos 7,50 euro, 3 dienų – 13,50 euro, mėnesio bilietas – 38 eurus, 3 mėnesių – 110 eurų, o metinis bilietas – 405 eurus.

Kaip ir iki šiol, bus taikomos nuolaidos ir kompensacijos vaikams iki 7 metų, senjorams, karo pabėgėliams, žmonėms su negalia, moksleiviams ir studentams. Pradinių klasių mokiniams ir senjorams virš 80 metų bus taikoma speciali Vilniaus miesto savivaldybės metinio bilieto kaina – 10 eurų.

Vilniaus viešasis transportas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Atsižvelgiant į keleivių poreikius, įvedamos naujos bilietų rūšys: šeimos, grupiniai, didelių grupių bilietai ir kombinuotas bilietas, integruotas į renginių ar oro uosto bilietus.

Preliminariais skaičiavimais, dėl kainos pokyčio miestui papildomai bus surinkta apie 15 mln. eurų per metus. Lėšos, gautos už bilietų pardavimus, iš dalies padengs planuojamas investicijas, skirtas gerinti viešojo transporto kokybę, kita – didesnė – investicijų dalis bus dotuojama iš Vilniaus miesto biudžeto.

Iki 2030 m. planuojama viešojo transporto sistemą papildyti 7 naujais maršrutais, pakoreguoti 46 esamų maršrutų trasas ir 36 proc. padidinti viešojo transporto priemonių skaičių. Taip pat planuojama dažninti 44 maršrutų kursavimą, kad stotelėse reikėtų laukti trumpiau. Iki 2030 m. viešojo transporto maršrutuose kursuos 824 naujos transporto priemonės, kurios bus mažiau taršios ir patogesnės keleiviams.