Ypač dažnai neskelbiamus konkursus, kartais net konkurso pavadinime nurodydama jo laimėtoją, organizavo konservatoriaus Kazio Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija. Viešųjų pirkimų tarnyba tokius pirkimus įvertino kaip neužtikrinančius lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
Delfi.lt nesismulkina
Interneto naujienų portalas Delfi.lt nuo 2008 m. rugsėjo dalyvavo 6-iuose viešųjų pirkimų konkursuose, keturis iš jų laimėjo. Juose įmonė gavo 4,3 mln. Lt vertės užsakymų.
Užsakymus per viešuosius pirkimus Delfi.lt gavo iš dviejų ministerijų: Aplinkos ir Žemės ūkio.
Stambiausias portalos laimėtas neskelbiamas konkursas buvo vykdytas Aplinkos ministerijos – už 3,4 mln. Lt Delfi.lt įsipareigojo sukurti aplinkosaugos projektą „Grynas“. Aplinkos ministero atstovas spaudai Tomas Beržinskas patikslino, kad neskelbiamos derybos šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomos tik išrinkus konkursų nugalėtojus. Tai - galutinė viešųjų pirkimų stadija, pačios derybos skirtos tam, kad būtų sumažinta nugalėtojo pasiūlyta kaina, patikslino Aplinkos ministerija.
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija, vykdydama viešuosius pirkimus, kuriuose tiekėju pasirinktas Delfi.lt portalas, jau į konkurso sąlygas įrašė nuostatą, apribojančią kitų naujienų portalų galimybes varžytis dėl užsakymo.
„Žemės ūkio ministerijos video informacinės sklaidos interneto svetainėje delfi.lt paslaugų pirkimas“, „Informacinės medžiagos talpinimo ir palaikymo DELFI naujienų portalo infobloke“, „Iš anksto su Ministerija suderintos informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą rengimas ir publikavimas interneto svetainėje delfi.lt paslaugos“, – taip vadinosi ministerijos „viešieji“ pirkimai. Iš viso per šiuos tris konkursus Delfi.lt iš Žemės ūkio ministerijos susišlavė užsakymų daugiau nei už 855 tūkst. Lt.
LNK – be konkurentų
Didžiausios vertės užsakymus per viešuosius pirkimus gaunanti žiniasklaidos priemonė yra UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK), valdomas koncerno „MG Baltic“. Nuo 2008-ųjų rugsėjo ši žiniasklaidos įmonė per viešuosius pirkimus gavo užsakymų už 5,3 mln. Lt.
LNK minimu laikotarpiu dalyvavo 9 pirkimuose, 8 iš jų laimėjo. Daugiau nei pusėje laimėtų pirkimų (63 proc. arba 5 pirkimuose) televizija buvo vienintelis konkurso dalyvis. Tokiuose konkursuose, kur LNK buvo vienintelis tiekėjas, televizija gavo 80 proc. (4,3 mln. Lt) visos per laikotarpį gautos užsakymų vertės.
Palyginimui: tuose konkursuose, kur LNK turėjo varžovų, užsakymų gauta už 1 mln Lt.
LNK nuo 2008 metų rugsėjo laimėjo po 4 skelbtus ir neskelbtus konkursus. Tačiau būtent neskelbiamuose konkursuose LNK gavo 4 mln. Lt vertės užsakymų, o skelbiamuose – vos 1,2 mln. Lt vertės užsakymų.
Brangiausius užsakymus LNK yra gavusi iš Žemės ūkio ministerijos (1,7 mln. Lt), Vyriausiosios rinkimų komisijos (1,5 mln. Lt), Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (1 mln. Lt), „Lietuvos geležinkelių“ (810 tūkst. Lt), Susisiekimo ministerijos (182 tūkst. Lt).
Brangiausias Žemės ūkio ministerijos rengtas konkursas buvo neskelbiamas, vadinosi „Iš anksto su Ministerija suderintų informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimas, montavimas ir transliavimas per LNK televiziją“.
LNK vardą konkurso sąlygose nurodė ir Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama viešuosius pirkimus informacijai apie kandidatus Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose.
Koncernui „MG Baltic“ taip pat priklausantis portalas alfa.lt per dvejus su puse metų per viešuosius pirkimus gavo tik vieną 345 tūkst. Lt vertės užsakymą iš Žemės ūkio ministerijos. Dėl užsakymo buvo susitarta neskelbiamų derybų būdu, derantis tik su vienu tiekėju, konkurso pavadinime įvardinant konkrečią įmonę.
TV3 laimi slaptai
Televizija TV3, kuri laikoma labiausiai žiūrima televizija Lietuvoje, per dvejus su puse metų dalyvavo 5 viešųjų pirkimų konkursuose, keturis iš jų laimėjo. Pažymėtina, kad trijuose iš keturių laimėtų konkursų TV3 buvo vienintelė dalyvė. Visus 1,9 mln. Lt vertės užsakymus TV3 gavo neskelbiamuose konkursuose.
Užsakymus TV3 yra gavusi iš Vyriausios rinkimų komisija agitacijai per Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus skleisti (1,7 mln. Lt) ir iš Susisiekimo ministerijos socialinei reklamai per krepšinio varžybas transliuoti (169,4 tūkst. Lt).
LRT visada nugali
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) per dvejus su puse metų viešuosiuose pirkimuose susižėrė 1,7 mln. Lt. Visuomeninis transliuotojas laimėjo visus 8 konkursus, kuriuose dalyvavo.
Dviejuose konkursuose LRT turėjo konkurentų, bet tie šeši konkursai, kuriuose visuomeninis transliuotojas buvo vienintelis dalyvis, buvo didžiausios vertės. 99 proc. lėšų LRT gavo iš tų konkursų, kuriose buvo vienintelis dalyvis. Dauguma (63 proc.) LRT laimėtų konkursų nebuvo skelbiami.
Didžiausius užsakymus LRT yra gavusi iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos už laidas apie saugų eismą (679,5 tūkst. Lt, viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ už meninio televizijos projekto „Art-o-tlonas“ rengimą ir transliacijas (447,9 tūkst. Lt).
BTV irgi gauna
Mažiausiai užsakymų iš Lietuvoje veikiančių televizijų per viešuosius pirkimus gauna Baltijos televizija (BTV). Ji nuo 2008-ųjų rugsėjo dalyvavo keturiuose konkursuose ir tris iš jų laimėjusi, gavo užsakymų už 963 tūkst. Lt. Dviejuose iš trijų laimėtų konkursų BTV buvo vienintelis dalyvis, šie 537 tūkst. Lt vertės konkursai nebuvo skelbiami.
Neskelbiamus konkursus organizavo Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų agitacijai Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose skelbti.
Be to, BTV yra laimėjusi Susisiekimo ministerijos skelbtą atvirą konkursą programų saugaus eismo tema kūrimui, vertą 426 tūkst. Lt.
„Lietuvos ryto“ grupė moka suktis
Mažą auditoriją turinti „Lietuvos ryto“ televizija per beveik trejus metus dalyvavo 9 konkursuose, 5 iš jų laimėjo. Trijuose iš penkių šios televizijos laimėtų konkursų „Lietuvos ryto“ televizija buvo vienintelis tiekėjas.
Neskelbiamuose konkursuose, kuriuose „Lietuvos ryto“ televizija buvo vienintelis tiekėjas, ši žiniasklaidos priemonė gavo 1,9 mln. Lt vertės užsakymų, o skelbiamuose atviruose konkursuose – tik 30 tūkst. Lt vertės užsakymų. Neskelbiamuose konkursuose „Lietuvos ryto“ televizija gavo 98 proc. visų per viešuosius pirkimus gautų lėšų.
Daugiausia sutarčių „Lietuvos ryto“ televizija sudarė su Aplinkos ministerija (dviejų sutarčių vertė – 1,2 mln. Lt), taip pat su Žemės ūkio ministerija (600 tūkst. Lt) bei Vyriausiąja rinkimų komisija (56 tūkst. Lt).
Aplinkos ministerija „Lietuvos ryto“ televizijoje pirko laidas apie darnią plėtrą ir klimato aktualijas, pagal projektą „Man ne vis vien“. Ministerija aiškina, kad neskelbiamos derybos buvo vykdomos tik išrinkus konkursų nugalėtojus ir siekiant sumažinti nugalėtojo pasiūlytą kainą.
Žemės ūkio ministerija pirko reportažus apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir medžioklės plėtrą, medžioklės kultūros ir tradicijų palaikymą skatinančias laidas.
Tai pačiai žiniasklaidos grupei priklausantis dienraštis „Lietuvos rytas“ per viešuosius pirkimus gavo beveik 1,5 mln. Lt vertės užsakymų. „Lietuvos rytas“ nuo 2008 m. metų rugsėjo dalyvavo 18 konkursų, 10 iš jų laimėjo. Daugiau nei pusėje (60 proc.) laimėtų konkursų „Lietuvos rytas“ buvo vienintelis dalyvis.
Būtent tie konkursai, kuriuose „Lietuvos rytas“ buvo vienintelis dalyvis, atnešė įmonei 1,3 mln Lt (91 proc.) vertės užsakymų, o kai konkurse buvo ne vienas dalyvis, „Lietuvos rytas“ pelnė tik 131,2 tūkst. Lt vertės užsakymų.
Neskelbiamų derybų būdu „Lietuvos rytas“ sudarė 1 mln. Lt vertės sutartis, skelbiamų – 433,1 tūkst. Lt.
Didžiausios vertės sutartis „Lietuvos rytas“ yra sudaręs su Žemės ūkio ministerija ( 930 tūkst. Lt) už informacijos apie žemės ūkį rengimą ir publikavimą. Sudarydama sąlygas šiam konkursui Žemės ūkio ministerija jau pavadinime nurodė, kad pirks „Lietuvos ryto“ paslaugas.
242 tūkst. Lt vertės užsakymą „Lietuvos rytas“ gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Analitinių ir informacinių straipsnių rengimo ir spausdinimo paslaugas iš „Lietuvos ryto“ pirko ir Susisiekimo ministerija (60 tūkst. Lt).
Konkursai specialiai „Valstiečių laikraščiui“
Dar vienas neskelbiamų viešųjų pirkimų lyderis – „Valstiečių laikraštis“. Nors šis leidinys per dvejus su puse metų dalyvavo 11 konkursų, visi 4 laimėtieji buvo neskelbiami ir su vieninteliu galimu tiekėju.
Neskelbiamuose viešuosiuose pirkimuose „Valstiečių laikraštis“ susižėrė užsakymų beveik už 736 tūkst. Lt.
Dažniausiai ir brangiausiai iš „Valstiečių laikraščio“ paslaugas pirko Žemės ūkio ministerija. Su ja laikraštis per dvejus metus pasirašė tris sutartis, kurių bendra vertė 721 tūkst. Lt. Visuose žemės ūkio pirkimuose jau pavadinime buvo nurodyta, kad bus perkamos išimtinai tik „Valstiečių laikraščio“ arba portalo paslaugos.
Užsakymas „Klaipėdos“ dienraščiui
Bendrovės „Diena Media News“ ir „Diena Media Web“, sudarančios „Diena Media“ leidinių grupę bei leidžiančios dienraščius „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ bei „Klaipėda“ ir valdančius naujienų portalus Kaunodiena.lt, Diena.lt, Kl.lt, per dvejus su puse metų per viešuosius pirkimus sudarė sutarčių už 474 tūkst. Lt.
Iš viso grupė dalyvavo 27 konkursuose, 16 iš jų laimėjo. Devyniuose pirkimuose „Diena Media“ grupė buvo vienintelis konkurso dalyvis, septyniuose – turėjo konkurentų. Dauguma (12) laimėtų konkursų buvo neskelbiami. Juose įmonė gavo užsakymų už 378 tūkst. Lt.
Didžiausios vertės sutartis „Diena Media“ grupė pasirašė „Vilniaus energija“ (121 tūkst. Lt) ir Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu (70 tūkst. Lt). Pastaroji konkurso sąlygose buvo įrašiusi, kad pirks būtent dienraščio „Klaipėda“ paslaugas ir tokiu būdu iš konkurso eliminavo kitas žiniasklaidos priemones.
Sumos mažos, o tendencijos – tos pačios
Per dvejus su puse metų „Respublika“ viešuosiuose pirkimuose gavo užsakymų už 713 tūkst. Lt. Iš 16 konkursų, kuriuose dalyvavo, „Respublikos leidiniams“ pavyko laimėti devynis.
„Respublika“ dažniau dalyvavo konkursuose, kuriuose ji buvo ne vienintelė tiekėja (78 proc. „Respublikos“ laimėtų pirkimų pasiūlymus teikė ir kitos įmonės), tačiau didžiausios vertės užsakymus vis tiek gavo tuose pirkimuose, kurie nebuvo viešai skelbiami. Neskelbiamų derybų būdu „Respublika“ gavo užsakymų už 560 tūkst. Lt, o skelbiamuose – kelis kartus mažiau (153 tūkst. Lt). Didžiausius vertės užsakymus „Respublika“ gavo iš „Vilniaus energijos“ (363 tūkst. Lt), Krašto apsaugos ministerijos (187 tūkst. Lt), ir „Sodros“ (71 tūkst. Lt).
Dienraštis „Lietuvos žinios“ nuo 2008-ųjų rugsėjo dalyvavo 15 viešųjų pirkimų konkursų, iš jų 11 laimėjo. Daugumoje konkursų „Lietuvos žinios“ buvo ne vienintelis dalyvis, tačiau tie konkursai, kuriuose dalyvavo tik „Lietuvos žinios“, buvo didžiausios vertės (380 tūkst. Lt). Net 10 iš 11 „Lietuvos žinių“ laimėtų konkursų buvo neskelbiami, juose dienraštis gavo užsakymų už 423 tūkst. Lt.
Didžiausios vertės sutartį neskelbiamų derybų būdu „Lietuvos žinios“ sudarė su Žemės ūkio ministerija, kuri konkurso sąlygose nurodydama, kad pirks būtent šio leidinio paslaugas, su įmone sudarė sutartį už 360 tūkst. Lt. Kiti „Lietuvos žinių“ gauti užsakymai neviršijo 50 tūkst. Lt.
Bendrovė „Verslo žinios“ per pastaruosius dvejus su puse metų dalyvavo 19 viešųjų pirkimų konkursų ir 17 iš jų laimėjo. Devyniuose konkursuose „Verslo žinios“ buvo vienintelis dalyvis, 12 laimėtų konkursų buvo neskelbiami.
„Verslo žinios“ daugiausia uždirbo iš edukacinių leidinių rengimo. Jų leidybai „Verslo žinios“ iš Švietimo ir mokslo ministerijos, sudariusi aštuonias sutartis, gavo užsakymų už 195 tūkst. Lt. Kiti „Verslo žinių“ gauti užsakymai neviršijo 50 tūkst. Lt.
Naujienų agentūras maitina valstybė
Naujienų agentūra „Baltic News Service“ (BNS) yra neabejotina užsakymų iš valstybės institucijų lyderė. Naujienų agentūros paslaugas perka dauguma ministerijų, Seimas, Vyriausybė, Prezidento kanceliarija, o per trejus metus ji su institucijomis yra pasirašiusi beveik 2 mln. Lt vertės sutartis.
Dauguma valstybės institucijų nesivargina konkursų, skelbiamų naujienų agentūrų paslaugoms pirkti, organizuoti atvirai. Todėl BNS beveik 70 proc. užsakymų gauna neskelbiamų derybų būdu ir būdamas vienintelis tiekėjas. Neskelbiamų derybų būdu BNS gavo 1,4 mln. Lt vertės užsakymų, skelbiamų – 5,79 mln. Lt vertės užsakymų.
Sutartis su BNS institucijos sudaro skirtingam laikotarpiui: vienos paslaugas perka metams, kitos – iki pat numatomos vadovų kadencijos pabaigos.
Didžiausios vertės sutartis su BNS yra sudarę: Užsienio reikalų ministerija (388 tūkst. Lt), Seimo kanceliarija (300 tūkst. Lt), Ministro pirmininko tarnyba (290 tūkst. Lt).
Kita Lietuvoje veikianti naujienų agentūra ELTA per viešuosius pirkimus nuo 2008-ųjų rugsėjo gavo 1,2 mln. Lt užsakymų. Ji dalyvavo 15-oje konkursų, 13 iš jų laimėjo. 8 pirkimuose (62 proc.) ELTA buvo vienintelė dalyvė. Neskelbiamų derybų būdu ši naujienų agentūra susitarė dėl 703 tūkst. Lt vertės užsakymų. Skelbiamuose konkursuose – dėl 466 tūkst. Lt vertės pirkimų.
Didžiausios vertės sutartis ELTA sudarė su Seimo kanceliarija (255 tūkst. Lt), Ministro pirmininko tarnyba (179 tūkst. Lt), Prezidento kanceliarija (153 tūkst. Lt).
Viešinimo lyderiai
„15min“ sudarė daugiausia viešųjų pirkimų pinigų gaunančių žiniasklaidos priemonių penkioliktuką.
1 „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) 5 232 060,58
2 Delfi.lt 4 262 659,95
3 „Baltic News Service“ (BNS) 1 943 484,60
4 TV3 1 888 046,81
5 „Lietuvos ryto televizija“ 1 883 811,20
6 „LTV“ ir Lietuvos radijas 1 170 736,20
7 „Lietuvos rytas“ 1 453 983,29
8 ELTA 1 169 281,85
9 BTV 963 180,78
10 „Valstiečių laikraštis“ 735 579,50
11 „Respublikos leidinių grupė“ 713 145,18
12 „Diena Media“ grupė 474 238,19
13 „Lietuvos žinios“ 446 887,11
14 „Verslo žinios“ 403 783,84
15 „Alfa media“ 345 000,00
Šaltinis: Centrinio viešųjų pirkimų portalo informacija
