Nuo šių metų sausio įsigaliojus naujajam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymui, kuris uždraudė juridiniams asmenims remti partijas, tapo aišku, kad politikams teks vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu.
Iš valstybės biudžeto asignavimų išlaikomos partijos bet kurias prekes arba paslaugas – nuo rašiklių iki partijų sąskrydžių organizavimo – gali pirkti tik konkurso būdu.
Politikams tokia tvarka labai nepatiko. Liberalų ir centro sąjungos vadovas, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas įregistravo pataisas, kuriomis siūloma partijoms padaryti išimtį, tačiau tam pasipriešino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Galutinį sprendimą dėl šių pataisų Seimo nariai priims kovą susirinkę į pavasario sesiją.
Nenori problemų
Socialdemokratai neseniai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši paaiškintų, kaip partijos turėtų pirkti prekes ir paslaugas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas „15min“ tvirtino, kad politinė jėga kuriam laikui sustabdė visus pirkimus. „Kokia tvarka mums vadovautis, kol kas žinome tik iš gandų. Kol šis klausimas neišspręstas, nenorime prisidaryti problemų. Kaupiame pinigus, nieko neperkame“, – sakė socialdemokratas. Negi tokia didelė partija išsiverčia be pirkinių? „Visada yra poreikis šį ar tą nusipirkti. Tačiau šią problemą kažkaip išsprendžiame“, – išsisuko nuo atsakymo socialdemokratas.
Anot A.Syso, jeigu viešieji pirkimai Lietuvoje būtų atliekami paprasčiau, partijoms išimties daryti nereikėtų, tačiau pas mus viešųjų pirkimų tvarka yra pernelyg sudėtinga. „Procedūros nuolat skundžiamos, todėl vienas pirkimas gali trukti ir metus, o rinkimų laikotarpis yra labai trumpas“, – pabrėžė jis.
A.Sysas mano, kad prievolė partijoms gyventi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą gali privesti prie kurioziškų situacijų. „Norint, kad viešųjų ryšių kampanija būtų sėkminga, reikia dirbti su žmonėmis, kurie bent jau nėra priešiškai nusiteikę partijos pažiūroms. Jeigu konkurso keliu reiktų rinktis priešiškai nusiteikusią bendrovę, viešųjų ryšių kampanija nieko gero neduotų“, – samprotavo politikas.
Bijo konkurentų atakų
Nuo šių metų pradžios jokių prekių ar paslaugų neperka ir Liberalų sąjūdis. Partijos atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas „15min“ sakė, kad dėl to kol kas didelių nepatogumų politinė jėga nepatyrė.
„Visiems skyriams išsiuntėme prašymus susilaikyti nuo bet kokių pirkimų, kol nebus aišku, kaip juos turime atlikti, kad nepažeistume įstatymo“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdžio atstovas baiminasi, kad per partijoms itin įtemptą metą – rinkimų laikotarpį, viešųjų konkursų skelbimas gerokai apsunkintų politikų gyvenimą.
„Norint suorganizuoti kad ir patį paprasčiausią pirkimą, daug laiko atima sąlygų parengimas, skelbimo platinimas, pasiūlymų laukimas. Tuo metu prieš rinkimus viskas turi būti daroma labai greitai. Nėra kada laukti, kol bendrovės ims teikti pasiūlymus, pavyzdžiui, reklaminei medžiagai, kai ji jau šiandien reikalinga“, – kalbėjo R.Imbrasas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna „15min“ sakė, kad politinė jėga nuo šių metų pradžios iki dabar nepirko net rašiklių. Tačiau vėliau konservatorių teisininkas pateikė išvadą, kad, kol politinė jėga negavo valstybės dotacijos, su savo pinigais gali elgtis kaip tinkama.
„Įstatymų nuostatas visi interpretavo skirtingai, tačiau dabar jau daugiau aiškumo, pirkimus atnaujinsime“, – sakė R.Alekna. Jo manymu, partijoms nepadarius išimties, per viešuosius pirkimus gali imti kenkti politiniai konkurentai.
Darbo partijai nekilo klausimų, kaip nuo šių metų vykdyti pirkimus. „Darbiečių“ vicepirmininkė Virginija Baltraitienė „15min“ sakė, kad šiuo metu niekas nedraudžia partijoms pačioms nuspręsti, iš ko pirkti prekes ir paslaugas.
„Kėdainiuose organizavome susitikimą, pirkome skelbimus, buvo ir koncertas – už viską mokėjome iš partijos pinigų, gautų už nario mokestį. Tie pinigai – ne valstybės dotacija, todėl viešųjų pirkimų skelbti nereikia“, – sakė ji.
V.Baltraitienė pritaria politikams, kurie griežtai pasisako prieš prievolę partijoms vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. „Kol skundai dėl pirkimų bus nagrinėjami teismuose, baigsis rinkimai“, – mano ji.
Galioja tik dotacijoms
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad prekes ar paslaugas viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pirkti per viešuosius pirkimus, jei jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto.
Atėmus galimybę verslininkams remti partijas, didžiąją dalį jų biudžetų sudarys valstybės iždo lėšos. Tačiau valstybės dotacija partijoms kol kas dar nėra padalinta.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas „15min“ sakė, kad jeigu partijos iždo didžiąją dalį sudaro ne valstybės biudžeto pinigai, jos neprivalo organizuoti viešųjų pirkimų. „Kol partijos negavo valstybės dotacijų, gali būti ramios“, – pridūrė jis.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas „15min“ teigė, kad pusmečio dotacija politinėms jėgoms bus pervesta po to, kai šios pateiks finansines ir audito ataskaitas. Partijos pinigus greičiausiai gaus balandžio pradžioje. Šiais metais politinėms jėgoms per du kartus bus padalinta daugiau kaip 20 mln. Lt.
Geriausias atlikėjas – pigiausias
Politikams pradėjus aiškinti, kad Viešųjų pirkimų įstatymas sujauks gyvenimą partijoms, sukruto ir kultūros organizacijos, kurioms šis įstatymas gadina kraują jau ne vienerius metus.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė „15min“ pasakojo, kad, vadovaujantis įstatymu, prieš kiekvieną renginį jai reikia sudaryti formalius atlikėjų pirkimo sąrašus, pildyti šūsnis dokumentų, kuriuose nurodoma, kad vienas ar kitas atlikėjas geriausiai atlieka, pavyzdžiui, smuiko ar trombono partijas. „Taip pažeidžiama atlikėjo ar kūrėjo unikali vertė. Nors dabar jau galime pirkti iš vieno šaltinio, tačiau tai panašu į paprasčiausio daikto pirkimą“, – piktinosi ji.
Anot R.Prusevičienės, anksčiau buvo dar blogiau – tekdavo skelbti konkursą ir iš kelių atlikėjų rinktis pigiausią. Tačiau vėliau tvarką susiprotėta pakeisti. Filharmonijos vadovė prisiminė, kad tais laikais jai ne kartą teko aiškintis, kodėl perkamos konkretaus atlikėjo paslaugos, o ne renkamasi iš kelių variantų.
R.Prusevičienė teigė, kad nemažai problemų įstatymas sukelia perkant muzikos instrumentus. „Kai kuriuos unikalius ir brangius instrumentus pasaulyje gamina tik vienas gamintojas ir tu žinai, kad muzikantas su jokiu kitu negros. Bet vis tiek reikia visaip išsisukinėti, aiškinti, kodėl brangiausią perki“, – piktinosi ji. Pašnekovė įsitikinusi, kad autorių ir atlikėjų kūrybos negalima laikyti kultūrine paslauga.
