„Ar jie – tik „paradiniai“ įstatymo vykdytojai, organizuojantys rinkimus, ar jie vis dėlto yra organizacija, kuri gali tiekti ir nešti naujoves? Aš manau, kad kaita šioje institucijoje yra neišvengiamai būtina. 18 metų būti viename poste... Galvoju, kad užjauskime ir poną Z.Vaigauską. Man atrodo, kad žmogus baigia atiduoti visas idėjas ir vis dar iš jo norime kažko naujo“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovas.
Pasyvi VRK – naudinga politinei sistemai
Anot eksperto, pastebėjimas, kad kritika nuo VRK ir jos vadovo nubėga kaip vanduo nuo žąsies yra labai taikli, tačiau atkreipia dėmesį, kad nereikėtų kaltinti vien tik Zenono Vaigausko.
„Tiesą sakant, čia net ne pono Z. Vaigausko problema. Galvoju, kad tas žmogus yra neblogai pasidarbavęs ir galbūt jau ir būtų linkęs išeiti pailsėti, bet, kaip sakoma, vis neatsitinka aplinkybių“, – svarsto L. Kontrimas.
Jis akcentuoja, kad dėmesį reikėtų atkreipti į du svarbiu aspektus. Pirma – politinė partinė sistema Lietuvoje stagnuoja. Pasak viešųjų ryšių eksperto, ji baigia užsidaryti ir nebando savęs transformuoti į kažką naujo ir pozityvaus.
Nepaisant to, kad tos šalys turi jau pakankamai stabilią ir seniai veikiančią rinkimų sistemą, iš principo netoleruotų tokio neveiksnumo
„Tokiai sistemai dabartinė VRK ir jos pasyvumas yra labai naudingas ir netgi reikalingas, nes neaktyvuoja rinkiminių idėjų ir lieka tik fiksuotais stebėtojais proceso, kuris ir taip savaime atsitiks. Rinkimai bet kuriuo atveju įvyks. Politinė sistema, būdama tokia nemoderni, labai sustabarėjusi ir užsidariusi, toleruoja štai tokį VRK buvimą“, – aiškina L. Kontrimas.
Jo teigimu, antrasis aspektas, į kurį derėtų atkreipti dėmesį – pati VRK nebesuvokia, kokią funkciją ir misija ji atlieka šioje valstybėje.
Užsienyje VRK būtų netoleruojama
L. Kontrimas pripažįsta, kad tokia rinkimų komisija, kokia šiuo metu egzistuoja Lietuvoje, negalėtų veikti Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar kitose Vakarų šalyse, nes komisijos neveiksnumas būtų paprasčiausiai netoleruojamas.
„Nepaisant to, kad tos šalys turi jau pakankamai stabilią ir seniai veikiančią rinkimų sistemą, iš principo netoleruotų tokio neveiksnumo. Kas, žiūrint paprasto žmogaus akimis, yra VRK? Tai – biuletenių išsiuntinėtoja“, – pastebi viešųjų ryšių ekspertas.
Anot jo, visuomenė dažniausiai neišgirsta apie naująsias rinkimų technologijas ar tvarkas, nors VRK turėtų būti institucija, kuri turėtų skleisti skatinamąsias, ugdomąsias ir galbūt netgi reklamines akcijas.
„Manau, kad tos šalys tiesiog organiškai atmestų bet kokią instituciją, kuri yra užrūgusi ir sena. Pavyzdžiui, amerikietiška sistema iš principo užsisuka kas dveji metai. Ten rinkimai verda, kunkuliuoja įvairios rinkimų naujovės, kurios ateina ir į Lietuvą“, – sako L. Kontrimas.
Jo įsitikinimu, rinkiminės naujovės ateina būtent iš šių šalių, nes jose leidžiama tas naujoves kurti. Lietuvoje, pasak eksperto, situacija kitokia: rinkiminės kampanijos kasmet vis nuobodesnės, gausu suvaržymų, o iš VRK negirdime arba menkai girdime apie pasiūlymus ar paskatinimus.
„Galime pasakyti, kad net ir 2013 m. buvo truputį atvertas didesnis langelis vizualinei reklamai. Tai iš tikrųjų yra juokingai mažai, atsižvelgiant į tai, kiek šiuolaikinė visuomenė yra pajėgi suvartoti informacijos, pateiktos vizualine, video forma. Galimybės yra neišsemtos“, – komentuoja viešųjų ryšių specialistas L. Kontrimas.
