Tikisi pagalbos atnaujinant infrastruktūrą
Pirmasis susitikimas tarp ministerijos ir Viešvilės bendruomenės atstovų įvyko penktadienį, jame bendrais bruožais aptartas ministerijos siūlymas buvusiuose vaikų globos namų pastatuose apgyvendinti maždaug 400 pažeidžiamų grupių migrantų.
Pasak Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, pirmadienį vyksiančiame susitikime turėtų dalyvauti jau gerokai daugiau bendruomenės narių, nuotoliniu būdu prisijungti žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Jo teigimu, pagrindiniai bendruomenei kylantis klausimai – kiek laiko migrantai gyventų miestelyje, ar tarp jų būtų vyrų, kaip būtų užtikrinamas saugumas?
Taip pat – ko bendruomenė galėtų tikėtis mainais už geranoriškumą priimant užsieniečius?
Anot S.Mockevičiaus, bendruomenė supranta, kad dėl papildomų kelių šimtų žmonių apgyvendinimo patirtų nepatogumų, todėl norėtų, kad ministerija įsipareigotų sutvarkyti dalį bendrai naudojamos infrastruktūros.
„Man patiko, kad tai nebuvo egoistiški prašymai. Na, sakykime, dėl katilinės, kuri jau baigia susidėvėti ir kuri didžiąja dalimi šildo buvusių vaikų namų pastatą“, – pasakojo meras.
Džiaugiasi atviru bendravimu
S.Mockevičiaus teigimu, iš pradžių ministerija kalbėjo, kad Viešvilėje galėtų būti apgyvendinama apie 300 migrantų, tačiau vėliau šis skaičius padidėjo iki 400.
„Bet geriau atvirai kalbėti, nei kažkaip kitaip elgtis. Mūsų noras yra kalbėti atvirai ir tartis, o kaip pasiseks, matysime“, – tvirtino jis.
Mero teigimu, daugiau nei 500 žmonių vienijančioje bendruomenėje yra daug skirtingų nuomonių, dalis gyventojų nesutinka su tokiais ministerijos planais, dalis – sutinka.
Visgi, būtina, kad vietos gyventojai galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę ir tik tuomet bus galima pasakyti – pritaria bendruomenė tokiam siūlymui ar ne.
„Neišvengiamai teks daryti greitą, formalią apklausą seniūnijoje. Kad tikrai kiekvienas turėtų teisę išreikšti savo nuomonę, niekaip nedarant įtakos, nepakišus lapo su primygtiniais raginimais pasirašyti“, – tvirtino S.Mockevičius.
-
Pažeidžiamų migrantų apgyvendinimo vietose – renginiai bendruomenėms
-
Baltijos šalys ir Lenkija sutarė: būtina keisti migracijos valdymą reguliuojančius ES teisės aktus
-
Prašymas panaikinti apsaugos priemones dėl afganistaniečių EŽTT pasieks artimiausiu metu
-
G.Landsbergis: tvarka, leidžianti prieglobsčio prašyti Lietuvos atstovybėse, yra ruošiama
Jurbarko savivaldybės meras džiaugėsi, kad ministerija sprendimo dar nėra priėmusi, o pirmiausia – klausosi žmonių nuomonės. Jei dialogo nebūtų, tai beveik neabejotinai sukeltų bendruomenės nepasitenkinimą ir pasipriešinimą apgyvendinimui.
„Tai – normalus kalbėjimas, kurio anksčiau nebuvo“, – teigė jis.
„Kad tikrai dalyvautų visuomenė sprendimų priėmime. Nuspręsim – priimsim, nenuspręsim – nepriimsim“, – pabrėžė meras.
Šimtametis pastatas stovi nenaudojamas
Pačioje praėjusio amžiaus pradžioje pastatyti buvę Viešvilės vaikų globos namai nenaudojami stovi jau trejus metus.
Daugiau nei prieš šimtmetį neogotikinio stiliaus raudonų plytų pastate veikė Viešvilės teismas, globos namai jame įkurti tik amžiaus viduryje.
Paskutinieji gyventojai iš senosios pastato dalies išsikėlė 2018-aisiais. Naujoji pastato dalis paradoksaliai buvo naudojama trumpiau nei senoji ir iš jos gyventojai išsikėlė gerokai anksčiau.
Pasak S.Mockevičiaus, tuomet pastatas buvo perduotas Turto bankui, tad, nusprendus jame apgyvendinti migrantus, Vyriausybei tektų nemažai investuoti, kad jis būtų parengtas gyvenimui.
„Visa logistika būtų Vyriausybės, ministerijos paskirtų įstaigų darbas. Mes turime suderinti, kad aplinką priimtų tą iššūkį, suprasdami, kad didžioji dalis tų iššūkių teks ir bendruomenei – integracija, vaikų mokymas, švietimas, gydymas, socialinės paslaugos ir visa kita. Toks abipusis pasidalinimas darbų“, – sakė Jurbarko meras.
Ministerija svarsto ir daugiau vietų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas teigia, kad ministerijos atstovai kalbasi ir su daugiau savivaldybių bei bendruomenių dėl galimo migrantų apgyvendinimo.
„Migrantų skaičius Lietuvoje didelis ir jie kol kas įkurdinti laikinose apgyvendinimo vietose, palapinėse. Siekiame juos apgyvendinti geresnėmis sąlygomis, todėl ieškoma patalpų visoje Lietuvoje ir lygiagrečiai bendraujama su vietos žmonėmis“, – 15min sakė jis.
Anot jo, šiuo metu pats svarbiausias uždavinys yra pasirūpinti būtent pažeidžiamiausiomis migrantų grupėmis – vaikais, moterimis, šeimomis, neįgaliaisiais ir nelydimais nepilnamečiais.
T.Kavaliauskas tvirtino, kad šiuo metu ministerija dar nėra nusprendusi, kada migrantai galėtų būti apgyvendinami Viešvilėje ar kitose vietose – tai priklauso nuo daugelio faktorių.
Migrantų apgyvendinimo planas
Prieš dešimtį dienų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pristatė naujausius neteisėtai sieną iš Baltarusijos kirtusių migrantų apgyvendinimo planus.
Pasak jų, per mėnesį ketinama atlaisvinti visas pasienio užkardas ir savivaldybių patalpas, o jose buvę migrantai bus išskirstyti po kelis centrus.
Kaip teigta tuomet, SADM įpareigota pasirūpinti pažeidžiamiausių grupių apgyvendinimu. Maždaug pusę visų migrantų skaičiaus – apie 2 tūkst. žmonių – sudaranti grupė, pagal pirminį planą, turėjo būti apgyvendinama dviejuose taškuose – pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir Vilniaus Naujininkų mikrorajone esančiuose nakvynės namuose.
Likusiais užsieniečiais turi pasirūpinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pavaldus MEGA Užsieniečių registracijos centras Medininkuose.
Iki 800 pažeidžiamoms grupėms nepriklausančių migrantų bus apgyvendinti Medininkuose, dar daugiausia tūkstantį galėtų priimti Pabradės Užsieniečių registracijos centras.
Paskutinioji grupė – vieniši vyrai, kuriems reikalingas sustiprintas saugumas, laikinai būtų apgyvendinti buvusiuose Kybartų pataisos namuose. Sutvarkius infrastruktūrą jie būtų grąžinti atgal į Viešojo saugumo tarnybos poligoną Rūdninkuose.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
