A.Krivas, BNS pasakodamas, apie šią lenkų iniciatyvą, pažymėjo, kad Lietuva iš principo pritaria tokiai iniciatyvai, kurią be kita ko padiktavo po karo Gruzijoje pasikeitusios tarptautinės realijos. Taip pat, jo teigimu, ši idėja tęsia jau susiklosčiusias gynybinio bendradarbiavimo tradicijas tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.
„Derybų eigoje gimė Lenkijos pusės iniciatyva šį projektą kelti į aukštesnį lygį. Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė praktika rodo, kad tarptautinė karinių dalinių integracija yra prasmingesnė aukštesniame negu bataliono lygmenyje. Lenkijos pusė iš dalies dėl šitos aplinkybės, iš dalies dėl naujai susiklosčiusio tarptautinio konteksto ir grėsmių tarptautiniam regioniniam saugumui vertinimo po Rusijos ir Gruzijos konflikto iškėlė iniciatyvą stiprinti projektą ir kelti jį iš bataliono į brigados lygį“, – sakė A.Krivas.
Jo teigimu, Lietuva kol kas nežino, ar toks projektas atitinka jos biudžetines ir technines galimybes bei žmogiškuosius resursus. Vietoj trečdalio (maždaug 230-ies) batalionui skiriamų karių, į brigadą tektų siųsti visą batalioną – apie 700 – karių.
„Šita idėja yra įdomi, bet tam, kad ją įgyvendintume reikia atitinkamai peržiūrėti galimybes ir įsipareigojimus. Suprantama, kad Lietuva yra mažiausia iš projekte dalyvaujančių valstybių. Suformuoti bendrą brigadą reikštų tai, kad iš kiekvienos šalies į brigadą būtų siunčiamas batalionas, taip pat ten būtų kuriami bendri daugianacionalinei brigadai būdingi kariniai daliniai. Visa tai reikalauja papildomos detalizacijos, smarkiai praplečia projekto ligšiolinę apimtį“, – kalbėjo A.Krivas.
Jo teigimu, Lietuva kol kas nežino, ar toks projektas atitinka jos biudžetines ir technines galimybes bei žmogiškuosius resursus. Vietoj trečdalio batalionui skiriamų karių, į brigadą tektų siųsti visą batalioną – apie 700 – karių.
Pasak jo, gali būti, kad Lietuvai vienai nepavyks užpildyti tokio bataliono, todėl neatmetama galimybė tokį batalioną formuoti su kitais tarptautiniais partneriais. A.Krivo teigimu, svarstant ir „zonduojant“ tokias galimybes, kalba pirmiausia eina apie Latviją ir Estiją. Tačiau apie konkrečius įsipareigojimus, anot jo, kalbėti dar anksti.
KAM pareigūnas pažymėjo, kad trišalė brigada, kuri operacinę parengtį galėtų pasiekti 2011 metais, padėtų Ukrainai pasiruošti dirbti su Vakarų karinėmis struktūromis.
„Manome, kad trišalis darinys padės mums paruošti Ukrainą būsimam dalyvavimui tiek štabų procedūrų, tiek valdymo ir vadovavimo procedūrų prasme, tiek, sakykime, operacinės anglų kalbos naudojimo prasme. Visi šitie elementai yra labai svarbūs bet kokiai šaliai ruošiantis narystei NATO“, – konstatavo A.Krivas.
Brigada, kuria sudaro 1500-3500 karių, paprastai yra mažiausias junginys, galintis savarankiškai veikti kariniuose veiksmuose be išorinio logistinio palaikymo.
Lietuva, Lenkija ir Ukraina dar šiais metais planavo pasirašyti susitarimą dėl bendro bataliono LITPOLUKRBAT, dalyvausiančio NATO taikos palaikymo operacijose, įkūrimo. Pagal preliminarų bataliono vystymo veiksmų planą, dalyvauti NATO operacijose jis turėjo pradėti 2011 metais. Planuojamame įkurti batalione visų trijų šalių žmogiškasis ir finansinis indėlis turėjo būti vienodas.
Šiuo metu Lietuvos kariai kartu su lenkais ir ukrainiečiais tarnauja NATO vadovaujamojoje operacijoje „Joint Guardian“ Kosove bendro Lenkijos ir Ukrainos bataliono POLUKRBAT sudėtyje.
Lietuva ir Lenkija yra NATO narės. Nors šiuo metu, kaip teigia daugelis ekspertų, tai yra mažai tikėtina, Ukraina tikisi gruodį gauti kvietimą pradėti įgyvendinti NATO Narystės veiksmų planą. Tokio plano suteikimas valstybei siejamas su jos būsima naryste Aljanse.
