Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 04 06

Vietoj gelbėjimo stoties – jūros tyrimų laboratorija

Apleista senoji Nemirsetos gelbėjimo stotis ateityje gali tapti jūros tyrimų lauko laboratorija. Tokią viziją turi Klaipėdos universitetas. Tačiau norint rekonstruoti šį objektą dar reikia įveikti gausybę formalumų.
KU rektorius V.Žulkus turi viziją pajūryje įrengti jūros tyrimų lauko laboratoriją.
KU rektorius V.Žulkus turi viziją pajūryje įrengti jūros tyrimų lauko laboratoriją. / Egidijaus Jankausko/15min nuotr.

Šiuo metu Nemirsetos gelbėjimo stotis priklauso pasieniečiams. Šie sutinka apgriuvusį istorinį objektą perduoti Klaipėdos universitetui (KU). Stoties rekonstrukcijai pritaria ir Pajūrio regioninis parkas.

Prašys perduoti turtą

Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorės Lijanos Misiulienės, norint pradėti rengti dokumentus, universitetas turi tapti šios stoties savininku. „Šį turtą valdo pasieniečiai, norėdami būti statybų organizatoriais, turime gauti pasieniečių įgaliojimus jiems atstovauti“, - sakė ji.

L.Misiulienė pasakojo praėjusią savaitę nuvykusi apžiūrėti apleistos stoties. Pasak jos, visi „grožiai“ ten sunaikinti, tad paprasto remonto nepakaktų, stoties atkūrimui reikėtų nemažų lėšų.
KU rektorius Vladas Žulkus žadėjo jau artimiausiu metu kreiptis į pasieniečių vadovybę arba tiesiai į vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, kad senoji Nemirsetos stotis būtų perduota universitetui. Lėšų šios stoties atkūrimui bus bandoma gauti iš ES struktūrinių fondų.

Veiktų vasarą

„Kartais gal ir pasigailime, kad visą procesą pradėjome prieš kelerius metus, kai su pinigais nebuvo taip sunku. Artėja finišas, kai reikės imtis konkrečių darbų, o lėšų gauti bus sudėtinga. Ši jūros tyrimų lauko laboratorija būtų naudinga jūrų biologams, jie stebi jūroje gyvūnus. Ši vieta nebloga ir povandeninei archeologijai, netgi povandeniniam turizmui būtų gera, bet šie dalykai mums nerūpi“, - sakė V.Žulkus. Anot jo, laboratorija funkcionuotų tik vasaros metu, joje nuolat budėtų vienas kitas darbuotojas, nes būtų vertingos įrangos.

Istorinės stotys

Ši gelbėjimo stotis yra kultūros paveldo objektas. Pasak V.Žulkaus, XIX a. pr. buvusioje Prūsijoje buvo įkurtas tokių stočių tinklas. Tokios stotys buvo ir Melnragėje, Juodkrantėje, kitose vietose, ji yra išlikusi Nidoje. „Tai buvo tipinės stotys, skirtos žmonių gelbėjimui, sudužus laivui, įvykus avarijoms jūroje. Valtys buvo laikomos pakrautos ant specialaus vežimėlio, jį arkliai nutempdavo į vandenį“, - pasakojo rektorius. Ir dabar prie gelbėjimo stoties yra likę bėgiai, tačiau juos rusai naudojo ne valčių nuleidimui, o iš pastato į lauką ištempdavo specialų didžiulį prožektorių. Tai padarė didžiulę žalą pastatui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?