Kultūros ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą, tačiau jam nepritaria Užsienio reikalų ministerija (URM).
Ji primena, kad Rusijoje yra daug lituanistinio paveldo, buvusių tremtinių ir kalinių kapų, kuriais turi rūpintis paveldo atašė.
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, Japonija yra strateginė Europos Sąjungos ir transatlantinio aljanso partnerė, demokratijos atrama ir diplomatijos sostinė Rytų pusrutulyje.
„Japonija taip pat yra viena reikšmingiausių pasaulio meno rinkų, įėjimas į ją reiškia pripažinimą ir perspektyvas visame Azijos regione“, – teigia jis ir pažymi, kad Japonija įtraukta į Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos parengtą tikslinių rinkų sąrašą.
„Dėl mentaliteto, komunikavimo ir darbo organizavimo skirtumų, norint pasiekti apčiuopiamų, tvarių rezultatų Rytuose, šiame regione yra būtinas daugiametis planingas, nuoseklus darbas“, – nurodoma M.Kvietkausko pasirašytame rašte.
Anot jo, siekiant efektyvinti egzistuojantį kultūros atašė tinklą ir nukreipti dalį ribotų finansinių resursų tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui su Azijos regionu stiprinti, naujoji pareigybė būtų steigiama naikinant Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje.
Pasak ministro, paveldo atašė pareigybė įsteigta 2012 metais, siekiant užtikrinti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietų priežiūrą, tačiau per aštuonerius metus šis darbas nebuvo vykdomas. Taip nutiko dėl strigusių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos vyriausybių šiuo klausimu.
Tuo metu URM tvirtina, kad naikinti kultūros paveldo atašė pareigybę Rusijoje netikslinga.
„Rusijos Federacija – viena iš tų valstybių, kurioje gausu Lietuvai reikšmingo kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo. (...) Manome, kad šią pareigybę išlaikyti būtų svarbu tęsiant istorinės atminties išsaugojimo veiklą, taip parodant, kad šis politiškai jautrus klausimas yra aktualus Lietuvai“, – teigiama URM rašte.
Pabrėžiama, kad turint omenyje ilgalaikę perspektyvą kultūros paveldo atašė pareigybės išsaugojimas ir asmens į šią pareigybę paskyrimas galėtų suteikti nemažos pridėtinės vertės įgyvendinant kultūros paveldo projektus ir Rusijoje, ir Lietuvoje.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas taip pat abejoja Kultūros ministerijos siūlymo teisingumu, vadina jį keistu.
„Manau, kad vis dėlto mūsų istorija yra daug daugiau susijusi su Rusija negu su Japonija. Nepaisant to, koks yra režimas Rusijoje, vis tiek tuos klausimus reikia judinti“, – BNS sakė politikas.
„Nemanau, kad visą laiką bus taip, kaip šiandien yra mūsų santykiuose. Tam reikia įdirbio. Galvočiau, kad nors ir nepavyksta pasiekti kokių nors laba akivaizdžių rezultatų, manau, kad vis dėlto reikia toliau dirbti, kad būtų padėti pagrindai ateičiai“, – pridūrė jis.
Parlamentaras teigė, kad nepaisant įstrigusio bendradarbiavimo su Rusija ir to, kad negalima konkrečiai dirbti, reikėtų bent fiksuoti, kokios būklės Rusijoje yra lituanistinis paveldas.
Lietuva turi vieną kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje.
Paveldo atašė pareigybė Lietuvos ambasadoje Rusijoje įsteigta 2012 metais. Per aštuonerius metus niekas į šias pareigas nebuvo paskirtas. Jau 2013 metais tuometinė Kultūros ministerijos vadovybė siūlė ją naikinti ir vietoj jos steigti kultūros atašė pavaduotojo pareigybę.
