Mintis kurti komisiją dėl grėsmių nacionaliniam saugumui opozicijai kilo po to, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusį ketvirtadienį pranešė gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą, kad tuometiniam parlamento vicepirmininkui socialdemokratui M.Basčiui neturėtų būti išduotas leidimas dirbti su visiškai slapta informacija.
Seimo pirmininkui VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Siūlo iškart rengti apkaltą
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir socialdemokratų partijos antradienį per pietus registravo savo projektą, kuriuo siūloma iškart pradėti apkaltą M.Basčiui.
Socialdemokratai pasisakė už apkaltą. Kodėl? Ogi todėl, kad jos rezultatai dėl procedūrinių pažeidimų būtų atmesti, – aiškina G.Landsbergis.
Pirmasis pasirašęs po šiuo dokumentu – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Po dokumentu pasirašė dar 45 Seimo nariai. Dauguma jų – valdančiųjų partijų atstovai.
Dokumente teigiama, kad, atsižvelgiant į VSD pateiktą medžiagą apie M.Bastį, būtina ištirti, ar Seimo narys nesulaužė priesaikos.
Šis dokumentas antradienį buvo pateiktas Seimui, tačiau kol kas nebuvo registruotas siūlymas burti apkaltos komisiją, todėl prie klausimo parlamentas turės grįžti ketvirtadienį.
Tuomet parlamentas turės apsispręsti, ar tęsiant apkaltos procedūrą dar burti ir opozicijos siūlomą komisiją.
M.Bastys nori taško
Socialdemokratų frakcijoje narystę sustabdęs Mindaugas Bastys tvirtina nematantis pagrindo jam rengti apkaltos proceso, tačiau kartu sako nesmerkiantis ir procesą pradėjusių kolegų iš valdančiosios daugumos sprendimo.
„Mano įsitikinimu, pagrindo apkaltai jokio nėra, kadangi ir VSD nuomonė yra grynai subjektyvi. O kaip Seimo nariai, kaip komisija manys, parodys laikas“, – BNS antradienį sakė M.Bastys.
Šiuo atveju vienoks ar kitoks taškas turi būti padėtas, – sako M.Bastys.
Klausiamas, kaip vertina socialdemokratų ir „valstiečių“ sprendimą inicijuoti apkaltos procesą, M.Bastys sakė, kad „šiandien priimtas toks sprendimas, valdančioji dauguma priėmė tokį sprendimą, ir aš jo nesmerkiu“.
„Šiuo atveju yra tokia situacija, kad komisija turi tokią galimybę ir teisę išsiaiškinti, ar aš padariau kokius nusižengimus, ar ne. Esmė yra ta, kad VSD teikdamas tokią pažymą joje įvardijo tam tikras, jų manymu, grėsmes. Seimo pirmininkas įvertinęs galėjo suteikti arba galėjo nesuteikti man leidimą dirbti su slapta informacija. Tai buvo Seimo pirmininko kaip vadovo prerogatyva, jo manymu, aš neturiu tokios teisės dirbti su slapta informacija ir toks sprendimas buvo priimtas“, – kalbėjo parlamentaras.
Į klausimą, ar neketina trauktis iš parlamento, M.Bastys atsakė, jog tokiu atveju šioje istorijoje „išvis nebus padėtas joks taškas“.
„O šiuo atveju vienoks ar kitoks taškas turi būti padėtas. Manau, kad turiu visišką teisę, tuo labiau kad manimi Zanavykų apygardos rinkėjai yra pasitikėję ir jie neįžvelgia manyje jokių pavojų“, – pridūrė Seimo narys.
Ėjimas arkliu?
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas neslepia nuojautos, kad valdančiųjų noras iškart griebtis apkaltos jam kvepia politiniais žaidimais.
E.Gentvilas primena, kad dar pirmadienį R.Karbauskis teigė, kad Seimo narys M. Bastys jam niekuo nekvepia.
„O štai šiandien to paties R. Karbauskio parašas – pats PIRMAS po APKALTOS M.Basčiui tekstu. Kvepia, tikrai kvepia žaidimais po kilimu. O to žaidimo esmė, matyt, tokia – sužlugdyti opozicijos inicijuojamą Laikinosios komisijos sudarymą, kuri galėtų tirti ne tik Basčio, bet ir kitų parlamentarų galimus ryšius, prasilenkiančius su tarnyste mūsų šaliai,“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo E.Gentvilas.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad manevro pradėti apkaltos procedūrą valdantiesiems prireikė tam, kad išsuktų M.Bastį nuo atsakomybės.
„Konstitucinio Teismo išaiškinimas sako, kad apkalta dėl priesaikos sulaužymo gali būti pradedama tik dėl veiksmų, padarytų PO priesaikos davimo. M. Basčio atveju, tai yra po lapkričio 14 dienos. Paskelbtoje VSD medžiagoje tokių datų nėra. (...) Socialdemokratai – siurprizas siurprizas – pasisakė už apkaltą. Kodėl? Ogi todėl, kad jos rezultatai dėl procedūrinių pažeidimų būtų atmesti. Nes nėra informacijos apie pažeidimus po šio Seimo priesaikos“, – aiškina jis.
Tačiau G.Landsbergis ir pats pasirašė po apkaltos tekstu. Jis sako taip padaręs dėl to, kad nepavykus sudaryti laikinosios komisijos, apkalta bus paskutinis ir vienintelis instrumentas apskritai ką nors sužinoti apie M.Basčio ryšius.
Norėjo burti kitą komisiją
Vis dėlto, pasak G.Landsbergio, opozicija dar nelaidoja minčių, kad komisiją gali pavykti sukurti. Konservatorius sako, kad gali atsitikti net taip, kad M.Basčio ryšius aiškinsis dvi komisijos vienu metu.
Tuomet, pasak G.Landsbergio, apkaltos komisija domėsis tik M.Basčio ryšiais ir susitikimais po 2016 m. lapkričio 14 dieną duotos Seimo nario priesaikos, o opozicijos iniciatyva sukurta komisija aiškinsis viską, ką apie M.Bastį yra surinkęs VSD.
Tyrimo komisija gali pasiimti bet kokią medžiagą ir gilintis į kokius nori faktus, – sako G.Landsbergis.
Pasak G.Landsbergio, subūrus tik apkaltos komisiją, ji gali prašyti informacijos tik apie įvykius, atsitikusius po M.Basčio priesaikos, ir taip išplauti Seimo nario mundurą be realaus tyrimo.
„Tyrimo komisija gali pasiimti bet kokią medžiagą ir gilintis į kokius nori faktus“, – pabrėžė jis.
Būtent dėl šios teisinės painiavos opozicija siūlė burti laikinąją komisiją, kurios neriboja nei datos, nei epizodai. Siūlymas buvo įtrauktas į antradienio darbotvarkę.
Tačiau šis klausimas antradienį nebuvo pradėtas svarstyti. „Tvarkietis“ Petras Gražulis pareikalavo padaryti pertrauką iki ketvirtadienio ir Seimas balsavimu tam pritarė.
Todėl ketvirtadienį parlamentui teks apsispręsti, ar iškart imtis apkaltos, ar burti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi M.Basčio ryšius.
Komisijai ketinta pavesti nustatyti, ar Seimo narys M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom” atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus ir, ar jo ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Dar komisijai tektų nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė M.Bastys, tarpininkaudamas Rusijos Federacijos valstybinių įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekusiems paveikti 2012-2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams.
Taip pat komisijai norėta pavesti nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Mindaugą Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo nario apkaltos procesą.
Išvadas komisija turėtų pateikti iki balandžio 14 dienos.
