Kazlų Rūdos savivaldybėje sąmyšį sukėlė iš pareigų nusprendęs trauktis tik rugsėjo mėnesį meru išrinktas 48–erių Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Algirdas Ališauskas. Vos prieš porą mėnesių, rengdamasis mero rinkimams, kandidatas sakė, kad jo misija – iš visų tarybą sudarančių partijų atstovų „sulipdyti ąsotį ir pasėmus atnešti gėlo vandens“. Tačiau dabar, kalbėdamas su LŽ, jis taip poetiškai nebuvo nusitekęs ir pripažino, kad tai nepavyko. Todėl ir parašė prašymą atleisti jį iš mero pareigų.
Negali suformuoti komandos
„Nematau galimybių dirbti, kai neįmanoma suprasti, kas iš tarybos narių yra dauguma, o kas – opozicija“, – teigė A.Ališauskas.
Anot jo, savivaldybės administracijos veikla dėl politinio sąmyšio taryboje kol kas nesutriko, tačiau jis nebegali toliau dirbti tokiomis sąlygomis. Meras teigė nelabai suprantąs, kodėl jam trukdoma formuoti savo politinio pasitikėjimo pareigūnų komandą.
Praėjusį mėnesį A.Ališauskas tarybai pasiūlė iš pareigų atleisti mero pavaduotoją Gintautą Paškauską, į šias pareigas išrinktą ankstesnio mero siūlymu. Tačiau taryba tokiam A.Ališausko siūlymui nepritarė. Meras neslėpė, kad tarybos narių pasipriešinimą juto ir anksčiau, kai į mero patarėjo pareigas norėjo priimti, jo nuomone, kompetentingą specialistą, bet dėl kilusio politinio šurmulio to negalėjo padaryti. Kol kas visoje mero komandoje tėra viena padėjėja ryšiams su visuomene, o jos kompetencija abejojantys savivaldybės tarybos nariai teigia, esą ji – slaugos specialistė, baigusi kolegiją.
Įvykiai kartojasi
LŽ kalbinti Kazlų Rūdos savivaldybės politikai neabejoja, kad chaosas savivaldybės taryboje kyla dėl to, jog nė viena partija šiuo metu neturi tiek atstovų taryboje, kad galėtų formuoti valdančiąją daugumą, kuri subyrėjo dar rugsėjį. 21 tarybos nario mandatą pasidalijo septynios partijos, turinčios po 1–3 atstovus, ir keturi šiuo metu jokiai partijai nepriklausantys vietos politikai.
Kol kas Kazlų Rūdos savivaldybei vadovaujantis A.Ališauskas yra trečiasis savivaldybės meras per trejus šios tarybos kadencijos metus. Kas vadovaus savivaldybei kaskart lemdavo vienas arba du tarybos narių balsai.
Panaši padėtis prieš kurį laiką buvo ir nedidelėje Kalvarijos savivaldybėje, įkurtoje 2000–aisiais. Jai taip pat vadovauja jau trečias meras per trejus tarybos kadencijos metus. Abi šios savivaldybės buvo įkurtos suskaidžius buvusią Marijampolės rajono savivaldybę.
Reformos pasekmės
Savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė abejojąs prieš dešimtmetį vykusio savivaldybių skaldymo nauda. „Kad taip valdžia bus arčiau žmonių teliko vien deklaracija, nes tą artumą apsprendžia ne atstumas nuo mero kabineto iki gyventojo, o tai, kaip žmonėms teikiamos paslaugos ir kaip vykdomos savivaldybei priskirtos funkcijos“, – teigė R.Malinauskas.
Anot jo, smulkios savivaldybės susiduria ne tik su politinio valdymo problemomis, bet ir su ekonominiais sunkumais. Prieš dešimtmetį, kai vyko administracinė reforma, didžiausiu savivaldybių rūpesčiu buvo tinkamai paskirstyti ir panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Dabar savivaldybėms tenka pačioms ieškoti finansavimo būdų įvairioms reikmėms. „Kuo didesnė savivaldybė, tuo sėkmingiau pavyksta rengti įvairius projektus bei surasti jiems finansavimo šaltinius. Smulkioms savivaldybėms surasti tam kompetentingų specialistų – sudėtinga“, – aiškino Savivaldybių asociacijos prezidentas.
Tuo metu Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas teigė esąs kitokios nuomonės. Anot jo, viską lemia vietos politikų gebėjimas susitarti dėl esminių, savivaldybei aktualių problemų. „Nesutarimų dėl valdžios būna ir stambiose savivaldybėse, ne tik smulkiose – viską lemia žmonės“, – pabrėžė V.Kurpuvesas. Jis patikino, kad apie dar vieną administracinį pertvarkymą net negalvojama.
