Iš viso sostinėje yra 45 kapinės. Dalis jų uždarytos, kai kuriose vietos randama palaidoti nebent urną su pelenais. Šiuo metu laisvai laidojama tik Kairėnų, Karveliškių ir Liepynės kapinėse. Kitose kapinėse nustatyta speciali laidojimo tvarka.
Tarkime, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje laidojami tik nusipelnę kultūros ir meno veikėjai, Karveliškių kapinių Tremtinių kvartale – buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai. Saltoniškių, Sudervės, Verkių, Saulės, Rasų ir Bernardinų kapinėse leidžiama laidoti tik šeimos kapavietėse.
Planai įstrigo
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Liepynės kapinėse jau baigiamas statyti privatus kolumbariumas. |
Karveliškių kapinėse laidoti dar planuojama apie 4 metus, Liepynės – 10 metų. Galvoti apie naujas kapines tikriausiai dar nereikėtų, jei sostinėje būtų urnoms laikyti skirtų kolumbariumų.
Anot Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vyr. specialistės Juditos Nauckuvienės, kolumbariumus planuojama įrengti Karveliškių ir Sudervės kapinėse, bet dėl teisinių nesklandumų tie planai nežinia kada bus pradėti įgyvendinti.
„Sudervės kapinėse norime kolumbariumą įrengti tvoroje, tačiau šių kapinių registracija nėra sutvarkyta, todėl kol to nepadarysime, reikalai nepajudės. Karveliškių kapinėse irgi turime parinkę gražią vietą prie Tremtinių kvartalo, tačiau ten yra Vilniaus rajono žemė, todėl irgi susiduriame su problema“, – teigė specialistė.
Kainos neatskleidžia
Kol valdininkai planuoja, verslininkai sukasi greičiau. Kitąmet kolumbariumas pradės veikti privačiose Liepynės kapinėse. Tiesa, čia paslauga kainuos ir tikriausiai – nepigiai. Šios kapinės priklauso savivaldybei, bet yra įrengtos už privačias lėšas.
Anot šių kapinių vedėjos Vidos Tirvienės, jau per Vėlines tikimasi sutvarkyti kolumbariumo dalį, skirtą 30-čiai urnų. „Dar statome, aplinką tvarkome, pirmą etapą norime pabaigti iki Vėlinių, kai lankysis daug žmonių, bus galima pasižiūrėti, kaip kolumbariumas atrodys. Tačiau tai tik pirmoji dalis, vėliau plėsimės“, – sakė V.Tirvienė.Kiek kainuos vieta urnai? Kaina kol kas neskelbiama.
Moteris teigė, kad besidominčių, ar kapinėse yra kolumbariumas, netrūksta, vienas asmuo jau net yra pareiškęs norą čia padėti urną. Kokio dydžio kolumbariumas bus ateityje, kol kas nežinoma, esą tai priklausys nuo poreikio.
Kiek kainuos vieta urnai? V.Tirvienė kainos dar negali pasakyti – tai ketinama atskleisti tuomet, kai jau bus galima priimti urną saugojimui. Dviejų vietų kapavietė Liepynės kapinėse šiuo metu kainuoja 1650 Lt.
Mados keičiasi
Laidojimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai taip pat mano, kad kolumbariumas miestui reikalingas.
Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų centro administratorius Aurelijus teigė, kad laidojimo mados keičiasi, kremacija tampa vis reikalingesnė žmonėms, vis daugiau asmenų tokios paslaugos nori, todėl ir kolumbariumas praverstų.
„Tie, kurie kremuoja savo artimųjų palaikus, vėliau su pelenais įvairiai elgiasi: vieni išbarsto pelenus, kiti laidoja. Dažniausiai yra laidojama šeimos kapuose. Juk ir kunigai sako – viskas į žemę. Tačiau, mano manymu, kolumbariumas tikrai būtų reikalingas“, – teigė Aurelijus.
Neįvykdyto pažado kaina
Vilniečiai galėtų naudotis kolumbariumu senosiose Bernardinų kapinėse, bet savivaldybė kažkada apgavo paveldosaugininkus, todėl šie įsižeidė ir neleidžia kolumbariume nieko laidoti.
Bernardinų kapinėse yra du kolumbariumai – rytinis ir vakarinis. Rytinis baigia sunykti, o vakarinis restauruotas 2000 m. Kultūros paveldo departamentas (KPD) buvo išdavęs leidimą šiame kolumbariume laikyti urnas, nes anksčiau ten buvę palaikai išimti ir perlaidoti.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bernardinų kapinių kolumbariume palaidoti vos keli asmenys. |
„Tokia praktika buvo nuo seno – palaikai išimami ir perlaidojami kapinėse. Kai niekas nefinansuodavo, giminės nebesirūpindavo, galbūt ir nišas dengiančios lentos, siūlės sudildavo, tapdavo nebesaugu laikyti palaikus, jie būdavo išimami ir perlaidojami, o toje vietoje kolumbariume suteikiama teisė naujam palaidojimui“, – aiškino KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
Savivaldybė dėl leidimo čia laidoti kreipėsi 2004 m., kai mirė vienas iš Užupio respublikos įkūrėjų Valdas Herkus Neimantas. Jį palaidoti leista su sąlyga, kad palaikai bus kremuoti, o sostinės savivaldybė ras būdą įamžinti tuos vilniečius, kurie šiame kolumbariume buvo palaidoti anksčiau. Savivaldybė pažadėjo, bet žodžio nesilaikė, todėl, anot A.Vyšniauskienės, leidimas panaikintas.
Kolumbariume palaidoti dar keli asmenys, tarp jų – ir nusikaltėlių nužudytas žinomas fotografas Viktoras Kapočius.
Siūlė Šeškinės kalną
Prieš savivaldos rinkimus šių metų vasarį dabartinio mero Artūro Zuoko vadovaujamas visuomeninis judėjimas „Taip“ kaip vieną iš idėjų miestui buvo pateikęs siūlymą kolumbariumą įrengti gynybiniuose įrenginiuose (bunkeriuose) Šeškinės kalno šlaite.
Esą savivaldybė galėtų skelbti konkursą, privatus kapitalas gal tame įžiūrėtų verslą. Ten neva netrūksta vietos ir didelei automobilių stovėjimo aikštelei. Tačiau atėję į valdžią šie politikai kol kas savo idėjų neįgyvendino.
Klaipėda stato jau antrą
Klaipėdoje pirmasis kolumbariumas buvo pastatytas dar prieš penkerius metus Lėbartuose ir užpildytas per pusantrų metų. Šiuo metu Joniškės kapinėse už privačias lėšas baigiamas pastatyti dar vienas kolumbariumas, kuriame bus 162 vietos urnoms laikyti. Nors tiksli kaina dar neatskleidžiama, manoma, kad viena vieta čia gali kainuoti apie 2–3 tūkst. Lt.
Krematoriumas pradės veikti gruodį
Gruodžio vidury Kėdainiuose turėtų pradėti veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Anot krematoriumą pastačiusios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, dar reikia atlikti daug įvairių bandymų, viskas reguliuojama, bus matuojami išmetimų parametrai. Tik visa tai atlikus krematoriumas pradės veikti.
Kalbėta, kad krematoriumas gali atsirasti ir Vilniuje. Spėliota, kad tam tinkama vieta yra Vilniaus laidojimo rūmų teritorijoje Olandų gatvėje, taip pat šalia Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryžos. Tačiau kol kas konkrečių planų, kad krematoriumas būtų statomas sostinėje, Vilniaus savivaldybė neturi.
