VII fortas priklauso privatiems savininkams. Viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“ darbuotojai, pasišovę prikelti jį naujam gyvenimui, užtruko vos porą metų: jau kuris laikas forte rengiamos ekskursijos. Europos Sąjungos finansuojamo projekto „VII Fort memorial route“ dėka šiame Kauno forte įrengta ilgalaikė ekspozicija, kurioje pasakojama 1941 metų genocido aukų istorija. Tačiau, pasak forto šeimininkų, tai tik pradžia. Ateityje planuojama fortą išnaudoti ir kitiems renginiams, taip pat turistiniams maršrutams.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./VII fortas atviras lankytojams |
Iki šiol į VII forto sutvarkymą investuota maždaug 0,5 mln. litų. Ši suma būtų kur kas didesnė, jei ne savanoriai, padedantys nemokamomis paslaugomis. Jie padėjo sutvarkyti aplinką – išvalyti forto prieigas, vidų.
„Iki visiško jo atgimimo prireiks kokių 5–10 metų“, – prognozuoja VšĮ „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas.
Veiklą pradėjęs VII fortas lankytojams atviras kasdien, 10.30–18 val. Ekskursinė programa sudaryta iš 45 min. trukmės kelionės po fortą, taip pat buvusių kareivinių salėse įrengtoje istorinėje ekspozicijoje. Bilietų kaina – 6 Lt suaugusiam, 3 Lt vaikui. Moksleiviams forte siūlomos kelios edukacinės programos.
Nori atgaivinti visus
Žaliakalnyje esantis VII fortas šiuo metu yra vienas labiausiai sutvarkytų Kauno tvirtovės dalių. Prieš keletą metų prisiminti unikalūs istoriniai objektai buvo sulaukę miesto valdžios dėmesio. Brandinti grandioziniai planai: kartu su Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Vytauto Didžiojo karo muziejaus administracija Kauno vadovai ketino VI forte įkurti muziejaus padalinį, kuriame galėtų veikti karo technikos ekspozicija.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./VII forte galima ne tik išgirsti apie ginklus, bet ir išbandyti juos. |
Pasak Kauno mero Rimanto Mikaičio, šių planų Kaunas neatsisako ir dabar. „Apie tai kalbėjomės ir susitikime su naujuoju Karo muziejaus vadovu, vicemerais. VI forto sutvarkymo klausimas nėra pamirštas, tačiau šiemet nė vienam iš mieste esančių fortų nėra skirta lėšų. Taigi, lieka tik nesėdėti sudėjus rankų, ruošti dokumentaciją, kad atėjus laikui būtų galima pretenduoti į europines lėšas. Kalba eina jau apie 2014–2020 metus“, – sakė meras.
Miesto vadovas atkreipė dėmesį, kad iki to laiko reikėtų pasiekti, jog visi mieste esantys fortai būtų tinkamai įteisinti. Šiuo metu dalis jų yra Turto fondo sąrašuose. „Kol neturės šeimininkų – savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos ar privačių, nebus galima imtis realių darbų. Taigi, teisinis jų statusas yra prioritetas“, – kalbėjo R.Mikaitis.
Iš viso Kauno teritorijoje yra devyni fortai, sudarę poligoninio tipo gynybinę sistemą, kuri buvo pastatyta 1882–1915 metais.
Pasak R.Mikaičio, miestas apie fortus galvoja kaip apie vientisą objektą. „Todėl nesvarbu, kas bus vieno ar kito forto savininkas, sieksime, kad atgimusiuose fortuose būtų plėtojama edukacinė, pažintinė, turistinė veikla. Reikia tinkamai išnaudoti unikalų objektą, kurį turime mieste“, – sakė Kauno miesto vadovas.