Politikas iš šios partijos išstojo 2015-ųjų pabaigoje, o prašymą sugrįžti į šią politinę organizaciją parašė liepą. Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, prašymą stoti atgal į partiją V.Uspaskichas pateikė po dalies „darbiečių“ inicijuoto tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo ir jis pats, tačiau posėdis tąkart neįvyko nesusirinkus kvorumui.
Vienas to posėdžio iniciatorių, eksparlamentaras Viktoras Fiodorovas BNS teigė, dabar Darbo partijoje trūksta dialogo, nematyti teigiamų poslinkių, o V.Uspaskichas į posėdį pakviestas, nes su juo bendrauti nori partijos skyriai.
Balandį Kaune su Darbo partijos nariais susitikęs V.Uspaskichas ragino bendražygius ryžtis pokyčiams partijoje ir keisti jos vadovybę.
Paskutiniu metu partijai vadovavo „darbietė“ Živilė Pinskuvienė, tačiau šią savaitę ji pranešė atsistatydinanti iš pareigų. Duodamas interviu LRT.lt V.Uspaskichas teigė, kad Ž.Pinskuvienės atsistatydinimą vertina teigiamai.
– Pone Uspaskichai, kaip ir kodėl nusprendėte grįžti į partiją?
– Sąžiningai pasakius, paragintas partiečių. Pats ne aklas, matau, kas vyksta su partija; kad ji visiškai nedalyvauja politiniame valstybės gyvenime, nereiškia nei savo strategijos, nei nieko. Matosi, kad grupė žmonių ją naudoja savo tikslams, ir tiek. Man gaila, kad ji gali išnykti. Reikia reikšti poziciją valstybės mastu mažiausiai, jei tai nereiškiama, žmonės užmiršta. Šitoj vietoj man gaila, kad tokia sukurta politinė organizacija, struktūra, neskaitant bylos, nemažai rodė iniciatyvą būdama Seime ir t.t.
Pažiūrėkite, kaip dirba dabartinė „valstiečių“ dauguma. Praėjo beveik metai – nė vieno įstatymo nepriima. Niekas nežino apie šitos valdančiosios daugumos strategijas valstybės atžvilgiu. Niekas nežino.
– Na, jei tiksliau, pritarta Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, priimta urėdijų reforma...
– Tai yra ne strategija. Ekonomika iš to nepasikels, nieko čia nebus. Į ką turi remtis valstybė, į kokią sritį? Nėra jokios strategijos, tik blaškymasis.
– Ką pats ketinate daryti su Darbo partija?
– Dabar dar anksti galvoti, pirmininkė Ž.Pinskuvienė vakar atsistatydino.
– Kaip jūs tai vertinate?
– Teigiamai. Aišku, intrigos nuo to, matyt, nesumažės, gali dar padidėti, bet žmonės turės galimybę tiesiogiai rinkti, kad nebūtų falsifikuojami duomenys kaip, pavyzdžiui, vakar tarybos posėdis buvo visiškai surežisuotas. Tai – nerimta, solidi organizacija taip nedaro. Neskelbiamos darbotvarkės, kokie klausimai; žmonės metami iš partijos tik dėl to, kad sukritikavo pirmininkę. Viduje, ne viešai. Tai yra neteisinga.
– Galbūt kviesite į savo gretas sugrįžti ir Artūrą Paulauską, Valentiną Mazuronį, kitus buvusius partijos lyderius?
– Ne, ne. Su jais aš išvis nekalbėjau, seniai nemačiau nei vieno, nei kito.
– Bet, kaip suprantu, partiją ketinate ruošti artimiausiems rinkimams.
– Jei partija nori išlikti politinėje arenoje, ji turi dalyvauti visuose rinkimuose.
– Pats esate teigęs, kad nežinote, kas turi atsitikti, kad sugrįžtumėt į Seimą ir dalyvautumėte rinkimuose. Kaip suprantu, keičiasi planai?
– Į Seimą tikrai kol kas nesiruošiu, nežinau, kas gali atsitikti. O apie dalyvavimą kituose rinkimuose... nepriimtas nė vienas sprendimas, iš tiesų.
– Taigi turite planų atgaivinti partiją ir grąžinti ją į politinę areną?
– Noriu padėti partijai.
– Kaip ketinate tai daryti, gal atsisakysite Europos Parlamento nario mandato ir grįšite į dirbti į Lietuvą?
– O kam atsisakyti? Daug laiko yra.
– Vadovausite iš Briuselio?
– Kodėl iš Briuselio? Ten juk tris dienas per savaitę vyksta darbai, daug laiko yra Lietuvoje.
– O kokia situacija partijoje? Ko gero, gilinotės ir žinote, kas bus perduota po Ž.Pinskuvienės vadovavimo?
– Ne man bus perduota, turi įvykti rinkimai, išrinktas pirmininkas.
– Bet jūs kandidatuosite į partijos pirmininko postą.
– Greičiausiai. Jei neatsiras pakankamai rimtesnio kandidato, teks kandidatuoti man.
– Situacija partijoje nėra gera. Nemažai žmonių paliko jūsų partiją.
– Negera – per švelniai pasakyta. Situacija labai bloga, tai rodo ir reitingai, žmonių pasitikėjimas, viešas partijos dalyvavimas.
– Kodėl jūs grįžtate į Lietuvos politiką? Nepavargote dar nuo jos?
– Didelio noro, sąžiningai pasakius, nėra. Aš kalbu apie partiją, pas mane daug patirties padėti partijai.
– Bet jums tai kainuos daug nervų.
– Jūs teisus.
– Bet vis tiek grįžtat?
– Jau grįžau. O ką daryti?
– Kokie jūsų artimiausi planai?
– Dabar važiuoju į Palangą, prie jūros. Pailsėsiu, paplaukiosiu, pasportuosiu, pabūsiu su šeima ir vaikais. Baigsis vasara – laukia Europos Parlamento darbai. Yra sukurta asociacija „Už vieningą ir sveiką Europą“. Rugsėjį prasidės turas po Lietuvą, galite dalyvauti, pamatyti, kaip viskas vyksta, kokios idėjos.
– Kaip jūs vertinate valdančiosios koalicijos darbą?
– Suprantate, galima kalbėti apie tautinius kostiumus, alkoholį, urėdijas ir t.t.. Bet mes turime suvokti, kad nei viena, nei kita sritis iš šitų nėra strategija. Jos yra svarbios, bet nemaitins valstybės. Apie tai kalbu jau 15 metų, bet mažai kas girdi. Nereikia išradinėti dviračio.
Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija taip gyvena – ten numatytos rimtos strateginės sritys, kaip remiasi valstybė. Ten visa gamyba, sritis, kuri konkuruoja vidaus rinkoje su importu, atleista nuo mokesčių. Turizmas – ne tai, iš ko gali gyventi mūsų valstybė. Niekas nesako, kad reikia apleisti technologijas – tegul tai vystosi, bet puikiai suprantame, kad tam reikia turėti bent 100 mln. žmonių, iš jų 1 proc. bus ypač protingi – taip rodo pasaulio praktika. Tikėtis, kad sukursime ypatingą produktą Lietuvoje yra fantazija. Turi būti tai, į ką valstybė gali atsiremti.
