„Valstiečiai“, pasak politiko, turi daugumą ir jiems reikia įgyvendinti daugelį svarbių dalykų, o ne užsiiminėti populizmu – tautiniais kostiumais ar kultūra.
Tuo metu Darbo partija (DP), kuriai jis ilgą laiką vadovavo, anot V.Uspaskicho, privalo užimti aiškią poziciją ir apsispręsti, ką ji nori daryti toliau. Jis negailėjo kritikos ir naujajai šios partijos pirmininkei Živilei Pinskuvienei, nors ji esą turi potencialo.
„Apie esamus, buvusius ar būsimus partijos narius reikia kalbėti arba gerai, arba nieko. Jei kažką mini, turi konkrečiai įvardyti pavardes. Jei pamini buvusius „darbiečius“, bet nepasakai, apie kuriuos kalbi, kiekvienas pradeda galvoti apie save“, – LRT.lt sakė V.Uspaskichas.
Taip jis reagavo į Ž.Pinskuvienės pareiškimus, kad DP leido „kitoms politinėms jėgoms sustiprėti mūsų sąskaita, nes kai buvome labai stiprūs, daug kas buvo mūsų rankose, keli žmonės pasijuto svarbūs ir visu tuo menamu gėriu bandė pasinaudoti, bet susimovė.“
– Pone Uspaskichai, kaip įvertintumėte valdančiosios koalicijos darbo pradžią? LVŽS prieš rinkimus kalbėjo apie didžiules permainas, daugelis rinkėjų jais patikėjo ir LVŽS gavo daug mandatų parlamente.
– Permainos gali įvykti, jei jie bandys ką nors įgyvendinti. Bet, kiek pamenu, LVŽS programoje nelabai kas buvo parašyta apie ekonomiką. Socialinę, kultūrinę, švietimo sritis ir mediciną gali tvarkyti kiek nori, bet pinigai iš dangaus nenukris. Reikia kurti patrauklią investicinę aplinką mūsų valstybėje. Ta aplinka turi būti patrauklesnė nei aplinkinėse valstybėse, kitaip nieko nebus.
Iš mano lūpų tai skamba jau dešimt metų – nuo Andriaus Kubiliaus vyriausybės. 2008-aisiais į rinkimus ėjome su tokia programa. Valstybė eina vis žemyn ir žemyn, žmonės išvažiuoja. Darbo vietas vis tiek kurs verslas. Valstybė darbo vietų nekurs. Ir jei nebus sukurtos palankios sąlygos, nereikia tikėtis, kad bus verslininkų antplūdis Lietuvoje.
– Tai būtumėte pesimistiškai nusiteikęs dėl valdančiosios koalicijos?
– Suprantate, jie turi galių, bet neturi sumanymų. Premjeras S.Skvernelis – gana neblogas, drąsus. Jis gali per daug neklausyti kitų ir įgyvendinti geras idėjas. Bet negirdžiu, kas bus įgyvendinta ir kad bus sukurtos patrauklios sąlygos verslui. Pamenu, kai buvau ūkio ministru ir lankiausi Silicio slėnyje, kalbėjau su daugeliu kompanijų. Klausiau – ką reikia padaryti, kad atvažiuotumėte į Lietuvą? Jie išvardijo 10 punktų, bet pagrindinis dalykas – investiciją reikia nupirkti, reikia sukurti ypatingas sąlygas, kad jie atvažiuotų. Bet pas mus apie tai visiškai nekalbama.
– Kaip toliau gali klostytis premjero S.Skvernelio ir LVŽS lyderio R.Karbauskio santykiai? Vieno reitingai kyla, kito – krinta. Tarp jų kyla kibirkščių. Ar jie dirbs kartu visą kadenciją?
– Jei R.Karbauskis pradės „šakotis“ prieš premjerą, sužlugdys frakciją ir ji tikrai skils. Tada apskritai abejoju, ar jie ką nors įgyvendins. R.Karbauskis tapo savotišku S.Skvernelio įkaitu. Premjeras turi paimti viską į savo rankas ir jie turi nustoti užsiiminėti populizmu – tautiniais kostiumais ar kultūra, pensijomis iš dangaus.
– R.Karbauskis tapo S.Skvernelio įkaitu? Juk būtent R.Karbauskis priviliojo šį politiką, įrašė jį pirmu numeriu LVŽS sąraše. Gal tuomet, liaudiškai tariant, R.Karbauskis „susimovė“? Priėmė į savo gretas vieną populiariausių politikų, o dabar S.Skvernelis tapo netgi įtakingesnis?
– Situacija tokia, kokia yra. Politologai sakė, kad S.Skvernelis padarė klaidą, sukritikuodamas R.Karbauskį. Bet mano intuicija sako, kad R.Karbauskis neturi absoliutaus palaikymo savo frakcijoje. Didžioji dalis ar pusė LVŽS frakcijos palaiko S.Skvernelį. Jei R.Karbauskis pasakys, kad visa frakcija turi nulinčiuoti S.Skvernelį, tai neįvyks. Taigi šioje situacijoje R.Karbauskis tapo įkaitu.
Bet koks skirtumas. Jei yra idealistinis noras ką nors gero padaryti valstybei, tai dirbkit kartu. Nesvarbu, kad vieno reitingai didesni, o kito – mažesni. Koks skirtumas. R.Karbauskis nesiruošia užimti jokių postų, nesiruošia dalyvauti prezidento rinkimuose. Jie turi absoliučią daugumą, todėl gali daug gero padaryti valstybei.
– Kaip R.Karbauskiui reikėjo pasielgti Gretos Kildišienės istorijoje?
– Šioje situacijoje man gaila R.Karbauskio. Aš iš šios situacijos būčiau labai greitai pasitraukęs be didelių problemų ir aukos. Nekalta ir G.Kildišienė, ir jis.
– Kaip būtumėte pasitraukęs?
– R.Karbauskiui nereikėjo leistis į debatus. Reikėjo pasielgti labai paprastai ir pasakyti: jei kam įdomu, domėkitės, yra struktūros. Atsimenu, kaip neteko posto ūkio ministras Eugenijus Maldeikis. Mes kartu buvome komandiruotėje Maskvoje, gyvenome viename viešbutyje. Vos išlipus iš lėktuvo, žurnalistai puolė klausti: kur miegojote, kas mokėjo, kiek mokėjo. E.Maldeikis pradėjo aiškintis ir prisimelavo – gal nenorėdamas, gal apskritai ko nors nežinojo. Jis pradėjo aiškintis ir pasitaikė netikslumų, o netikslumas politikoje yra melas. Iš paskos ėjau aš ir žurnalistams atsakiau: ne jūsų reikalas. Ir viskas baigėsi.
R.Karbauskiui pritrūko patirties, jis pradėjo aiškintis. Aš netikiu, kad R.Karbauskis kaltas šioje situacijoje. Gal buvo kokie nors santykiai, bet koks skirtumas? Čia jų reikalas. Tik kam aiškintis? Paduosi kažkokios informacijos, o žurnalistams tai – maistas.
– Konservatorių partija pirmininku perrinko Gabrielių Landsbergį. Kaip jūs tai vertinate ir kur link pasuks ši partija?
– Man atrodo, kad G.Landsbergis turi potencialo ir galimybių iškilti. Bet jo veiksmai neturi eiti vėliau nei žodžiai. Veiksmai turi eiti priekyje. Daryk ką nors, o paskui sakyk. Man atrodo, G.Landsbergis turi nemažai galimybių – jis jaunas, ambicingas. Pasitraukė iš Europos Parlamento ir grįžo vadovauti partijai. Kol kas nematau, kas galėtų jį pakeisti. Jei būtų aiškesnė figūra, būtų kitas reikalas.
– Ar Darbo partija – jau praėjęs etapas?
– Kai kūriau šią struktūrą, ji buvo geriausia struktūra tarp kitų politinių organizacijų. Iš mūsų pavyzdį ėmė ir kitos partijos. Aš šią struktūrą kūriau pagal Amerikos respublikonus. Lankiausi Vašingtone, centriniame respublikonų štabe. Mane išmokė daugelio dalykų.
Mūsų politinė struktūra buvo stipriausia Lietuvoje. Šiandien ji dar yra ir neišnaudoti to būtų kvailystė. Jei sugebės vadovybė tai padaryti – faina, jei nesugebės – nuskandins iki galo.
Mūsų politinė struktūra buvo stipriausia Lietuvoje. Šiandien ji dar yra ir neišnaudoti to būtų kvailystė. Jei sugebės vadovybė tai padaryti – faina, jei nesugebės – nuskandins iki galo.
Aš iš partijos pirmininko posto pasitraukiau prieš trejus metus. 2012-aisiais, kai laimėjome rinkimus, pasakiau, kad jei po metų nepadidinsim minimalios mėnesinės algos (MMA), aš pasitrauksiu.
Po metų pasitraukiau, bet niekas to neužfiksavo. Ištesėjau savo pažadą, tris metus nebuvau vadovu, nors, žinoma, pasitraukęs dar domėjausi partijos veikla. Bet kai pasitraukiau iš partijos, tikrai nelindau į jos veiklą. Partijos viduje buvo visokių kalbu, kad Viktoras kažką nurodinėja. Nebuvo nei noro, nei iš tiesų dalyvavau jos veikloje. Nedalyvauju ir dabar.
– Naujoji DP pirmininkė Ž.Pinskuvienė neseniai teigė: „Mes leidome kitoms politinėms jėgoms sustiprėti mūsų sąskaita, nes kai buvome labai stiprūs, daug kas buvo mūsų rankose, keli žmonės pasijuto svarbūs ir visu tuo menamu gėriu bandė pasinaudoti, bet susimovė. Ir kai viso to neliko, jie ėmė bėgti. Ką gi, jų čia ir neturi būti“. Ar Ž.Pinskuvienė kalba apie kitus buvusius DP lyderius – Valentiną Mazuronį, Vytautą Gapšį?
– Manau, kad omenyje turi kitus, kurie ir dabar yra partijoje, juos norėjo skirti savo pavaduotojais, bet nei vienas sutiko. Toks kaip Kęstutis Daukšys, Artūras Paulauskas, Vydas Gedvilas, galbūt Virginija Baltraitienė. Turbūt juos turėjo omenyje – kad jie ragino Ž.Pinskuvienę balotiruotis, bet nei vienas nesutiko būti jos pavaduotoju.
Ž.Pinskuvienė deklaravo, kad prašys V.Gapšio pasitraukti, kol tęsiasi jo byla. Aš įtariu, kad ta byla sąmoningai sukurta. Kuo galėjo pasinaudoti V.Mazuronis? Jis nelabai kuo pasinaudojo. Atėjo į partiją, būdamas 3–4 pagal populiarumą šalyje. Pati partija pradėjo purtytis viduje, kai jis tapo pirmininku. Jie nesugebėjo išnaudoti jo populiarumo. Jie turėjo padėti V.Mazuroniui vadovauti partijai, o atsisuko prieš jį, lyg jis būtų svetimas žmogus. Bet R.Karbauskis gerai pasinaudojo, pritraukdamas S.Skvernelį.
Apie esamus, buvusius, būsimus narius reikia kalbėti arba gerai, arba nieko. Jei tu kažką mini, turi konkrečiai įvardyti pavardes. Jei tu to nedarai, niekas nieko nesupranta. Kai kažką pamini, bet neįvardiji, kiekvienas apie save pradeda galvoti.
Kai buvau lyderiu, kalbėjau aiškiai ir suprantamai. Man neegzistavo ribos pasakyti savo nuomonę apie prezidentą arba premjerą – ar tai buvo Algirdas Brazauskas, ar Valdas Adamkus, ar Dalia Grybauskaitė. Man nebuvo ribų, nes reikia sakyti tai, ką galvoji. Tada visuomenė ir rinkėjai mato, kad tu nesiblaškai.
– Ką reikėtų daryti Darbo partijai, kad ji vėl būtų matoma – jungtis prie ko nors, ieškoti naujų lyderių? Ž.Pinskuvienė teigė: „Turime užimti absoliučiai aiškią opozicinės partijos vietą. Neturime teisės smagiai trinti užpakalius, patogiai apsėdę visus suolelius valdžioje ar šalia jos. Negalima gražiai vartyti akių ir tylėti.“
– Norint užimti opozicinės partijos vietą, Seimo nariai turi būti opozicijoje. Nereikia kalbėti apie opoziciją, jei tavo Seimo nariai yra valdančiojoje daugumoje. Reikia aiškiai paskelbti, ar tu esi opozicijoje, ar valdžioje. Žinoma, turėti patrauklų lyderį būtų neblogai. Ž.Pinskuvienė turi potencialą. Kaip jai seksis pritraukti visuomenę, sunku pasakyti.
– Ar jūs dar grįšite į Lietuvos politiką?
– Tikrai kol kas neturiu tokių minčių. Dabar džiaugiuosi gyvenimu, kurį turiu. Laikausi kitos filosofijos, daug skaitau ir rašau. Mane kviečia į paskaitas, reikia ruoštis. Kol kas dirbu EP, per šią kadenciją man buvo patikėta nemažai pranešimų. Didelio atotrūkio nuo politikos nėra. Man labai norėtųsi, kad Lietuvoje pagerėtų situacija ir valdžia išnaudotų visas galimybes.
– Nesigailite, kad apskritai tapote politiku? Būtumėte sau ramiai toliau plėtojęs verslą. Kažkada esate užsiminęs, kad politika jums nieko nedavė, daug ką praradote.
– Tikrai į politiką ėjau idealistiškai, su didžiuliu pasitikėjimu žmonėmis ir komanda. Bet reikėjo realiai įvertinti, kad komandoj būna daugiau pakeleivių, o ne komandos narių. Jei tuo metu pakeliui – jie su tavimi, jei ne pakeliui – nusisuka iškart ir dar gali įspirti. Reikia galvoti, kad draugų čia nėra, tik pakeleiviai. Kiek tiems pakeleiviams naudinga, tiek jie bus politikoje ir komandoje. Ir taip visose partijose, ne tik pas mus.
Aš tiesiog labai stipriai nudegiau, nes investavau daug savo pinigų – joks kitas lyderis tiek neinvestavo. Dar už tai man teko 10 metų vaikščioti į teismus. Būtų kitas dalykas, jei sau paimčiau. Prokuroras ir teisėjai pripažino, kad V.Uspaskichas jokios naudos sau neturėjo, taip parašyta sprendime. Bet yra kitas dalykas – nieko gero nepadariau valstybei, ko nors apčiuopiamo nesukūriau. Taip, dalyvavau politikoje, bet visi dalyvauja, eina pasroviui.
– Ką darysite po kadencijos EP?
– Kol kas neturiu planų, dar metus nieko negalvosiu. Šiemet bus diplomo gynimas, visokių kitokių dalykų. Po metų galvosiu, ką daryti. Artimiausiu metu nėra ir rinkimų.
– Kaip dabar matote Lietuvos politinius įvykius, būdamas tik EP nariu, bet šalies politikoje nedalyvaudamas?
– Kaip viskas buvo prieš 5 ar 10 metų, taip yra ir dabar. Mano filosofija dabar pasikeitusi, kitoks ir tarptautinių įvykių supratimas. Vis dėlto aš nelinkęs eskaluoti militarizmo. Nesvarbu, didelė ar maža valstybė, bet reikia kalbėti, kaip surasti sąlyčio taškų, kad turėtume gerus santykius su kaimynais, o ne kaip didinti pas save karinius pajėgumus, kurie tikrai neišgelbės, jei kažkas atsitiks.
Galvoju, kad tai yra populizmo išraiška – populiaru, žmonės galvoja, kad bus galima apsiginti patiems. Kažkiek galima, bet vis tiek reikia ieškoti sąlyčio taškų. Esu įsitikinęs, kad nueis nuo arenos Vladimiras Putinas, D.Grybauskaitė ir kiti žmonės pradės ieškoti sąlyčio taškų. Tai kam laukti?
– Jūs manote, kad reikia gerinti santykius su Rusija?
– Valdžia turi dėti maksimalias pastangas gerindama santykius. Mes esame ir būsime kaimynai, tai neišvengiama. Nori didinti savo karinius pajėgumus – didink, bet nesigirk, nesidžiauk tuo. Kiekvienas straipsnis [kalba apie] signalus Rusijai. Niekas nekreipia į šitą signalą dėmesio.
Reikia galvoti, kaip sėsti prie stalo, pakviesti V.Putiną į svečius. Žodis „susitaikymas“ nėra pasidavimas. Susitaikymas susideda iš dviejų žodžių „su“ ir „taika“. Su taika reikia žiūrėti į gyvenimą ir ateitį. Labai norėčiau, kad bet kas, būdamas valdžioje, galėtų didinti karinius pajėgumus, bet kiekvieno veiksmuose turi būti susitaikymas.
