Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 11 10 /19:37

Viktorija Čmilytė-Nielsen lankosi Kyjive: „Miestas bet kada gali sulaukti smūgių“

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive. Čia ji lankosi antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios.
Viktorija Čmilytė-Nielsen Kyjive
Viktorija Čmilytė-Nielsen Kyjive / Asmeninė „Facebook“ nuotr.

„Šiandien aš ir vėl Kyjive. Jau kitokiame. Pirmo vizito metu, kuomet buvo minimas tik pirmas karo mėnuo, buvo daug nežinomybės ir nerimo. To netrūksta ir šiandien, kai miestas bet kada gali sulaukti smūgių, kai jis skendi tamsoje ir ne mažesnėje nežinioje. Tąkart Ukraina tiesėsi po pirmųjų išgyvenimų, šiandien ji jau turi skaudžius randus. Ir ne vieną. Tačiau vieno tikrai netrūko tada, o dabar tau jaučiama dar labiau – tai tikėjimas laisva ateitimi“, – feisbuke rašė parlamento vadovė.

V.Čmilytė lankėsi Ukrainos parlamente – Aukščiausioje Radoje, kur susitiko su jos pirminiku Ruslanu Stefančiuku, taip pat aplankė Bučą, Irpinę ir Borodenką.

„Skausmu paženklintos vietos šiandien jau kitokios. Čia gyvenantys žmonės rodo nepalaužiamą valią gyventi ir kuo greičiau viską atstatyti. Pavydėtinas ryžtas. Sunkios vietos, tačiau jos suteikia neįkainojamą suvokimą, kas yra iš ties svarbu. Ir dėl ko iš ties verta kovoti“, - feisbuke rašė ji.

Susitikime su R.Stefančiuku V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad parlamentinio solidarumo su Ukraina ir paramos ypač reikia dabar, kai Rusija sąmoningai intensyviau apšaudo miestus, civilius gyventojus ir taikosi į civilinę infrastruktūrą.

„Susitikime sakiau, jog Lietuva tai vertina kaip dar vieną Rusijos karo nusikaltimų įrodymą ir sieks, kad už juos atsakingi būtų nubausti. Be to, dirbame su Europos Sąjungos partneriais dėl 9-ojo sankcijų paketo, kuris numatytų Rusijai papildomų ribojančių priemonių. Kartu privalome griežtinti sankcijas Baltarusijai, ypač po žinios apie steigiamą bendrą su Rusija brigadą ir ruošiamą infrastruktūrą priimti daugiau Rusijos karių“, – pažymėjo ji.

„Šio vizito metu daug dėmesio skirsime Ukrainos ateičiai – tiek politinei Europoje, tiek atstatymui. Tiek ir artimiausiai ateičiai – žiemai, kuri bus labai nelengva, bet su mūsų pagalba gali tapti lengviau išgyvenama. Apie tai konkrečiau – iš rytojaus susitikimų“, – feisbuke rašė Seimo pirmininkė.

Kaip rašoma išplatintame pranešime, V.Čmilytės-Nielsen vadovaujama delegacija Ukrainos sostinėje dalyvauja Seimo ir Aukščiausiosios Rados asamblėjos sesijoje.

Anot jos, atnaujinta dvišalės parlamentinės asamblėjos veikla gali tapti svarbiu instrumentu, suteikiančiu politinę ir praktinę parlamentinę pagalbą už laisvę kovojančiai, integracijos į Europos Sąjungą ir NATO siekiančiai Ukrainai.

Tai jau antras Seimo Pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen vizitas į Ukrainą karo metu. Pirmą kartą lankėsi kovo 24-ąją, praėjus lygiai mėnesiui nuo invazijos pradžios.

Pasak parlamento vadovės, šiuo metu svarbu kuo greičiau pradėti derybas dėl narystės ES.

„O kad tai įvyktų kuo skubiau, privalome padėti Ukrainai įveikti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Turiu svajonę, kad derybos baigtųsi 2027 metais, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Be to, reikia spręsti Ukrainos euroatlantinių siekių klausimą. Politiniai sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į naują politinę tikrovę. Negalima ignoruoti fakto, kad Ukraina taip pat saugo NATO nuo Rusijos agresijos“, – sakė politikė.

„Tam reikia kolektyvinių ES ir NATO ar net platesnės tarptautinės bendruomenės sprendimų ir veiksmų. Lietuvos pažadas – būti pasiūlymų ir procesų smaigalyje, kaip jau ne kartą buvo, ir dvišale pagalba rodyti pavyzdį kitiems“, – pridūrė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos