Knygoje, kur asmeninė V.Uspaskicho patirtis suplakta su jo dėstoma gyvenimo filosofija, prabilta apie labai ankstyvuosius Lietuvos nepriklausomybės metus, kai Lietuvoje dar buvo naudojama laikina valiuta – „vagnorkėmis“ pravardžiuoti talonai. Būtent „vagnorkės“, kaip rašo V.Uspaskichas, būsimą politiką įtraukė į santykius su Maskvos mafija.
Nenorėjo santykių su Lietuvos banditais – susidūrė su rusais
Prisimindamas „vagnorkių“ laikus, politikas primena ir to meto suirutę, kai labai didelė dalis valstybės ekonomikos buvo šešėlyje, o piniginės operacijos dažnai vykdavo per kriminalinių grupuočių kontroliuojamas struktūras.
„Lietuvai buvo sudėtinga atsiskaityti už dujas, ką ten jau kalbėti už dujas, apskritai, už viską. Ir tada atsirado verslių žmonių, vienas iš jų buvau ir aš. Radome galimybę Rusijoje mokėti rubliais, o čia gaudavome į sąskaitą tuos laikinuosius pinigus. Iš pradžių reikėdavo išgryninti šias „vagnorkes“ – pilnus maišus šių pinigų. Bankuose tuo metu valiutos nebuvo ir mes ieškojome įvairiausių galimybių kaip juos konvertuoti į valiutą. Esant to meto kriminogeninei situacijai, šis darbas buvo ypač pavojingas. Keitimo punktai daugiausia buvo turguose ir iš esmės priklausė banditų grupuotėms“, – rašo V.Uspaskichas.
Ir štai vieną dieną, vykdydamas tokią operaciją, kuri žlugo, aš atsidūriau Maskvoje, vidury gatvės, visiškai vienas, su milijonu dolerių polietileniniame pakete ir „apšviestas“.
Būtent dujų reikalai būsimą politikos vilką atvedė, kaip vėliau paaiškėjo, iki įtakingų Maskvos mafijos veikėjų. Tiesa, V.Uspaskichas tvirtina nenutuokęs, su kuo turės reikalų.
„Ir štai vieną dieną, vykdydamas tokią operaciją, kuri žlugo, aš atsidūriau Maskvoje, vidury gatvės, visiškai vienas, su milijonu dolerių polietileniniame pakete ir „apšviestas“, – tęsia knygos autorius.
Anot jo, Maskvoje buvo ieškoma finansų institucijos, kuri padėtų pervesti milijoną dolerių bendrovei „Lentrasgaz“, per kurią buvo gaunamos į Lietuvą tiekiamos dujos.
Kas tas „Bulgaras Georgas“?
V.Uspaskichas atvirai įvardija, su kokia kriminaline grupuote jį suvedė polietileniniame maišelyje laikytas milijonas dolerių. Tai vadinamoji Izmailovo grupuotė, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje laikyta viena įtakingiausių Maskvos nusikalstamų struktūrų.
„Trumpiau kalbant, važiuoju į susitikimą susitarti dėl sandorio. Reikia pasakyti, kad tuo metu dėl savo naivumo turėjau menką supratimą apie tas banditų grupuotes ir jų bazes. Tačiau tai, kad važiuoju į Izmailovo rajone esantį viešbutį „Izmailovskaja“, bet kokiam bent šiek tiek laikraščius skaitančiam Maskvos gyventojui turėjo kelti tam tikrą nerimą, tačiau man, ne Rusijos gyventojui, šie pavadinimai nieko nereiškė. Pasirodo, tuo metu apie Izmailovo grupuotę atvirai rašė laikraščiai ir sklido įvairiausi gandai”, – prisiminė V.Uspaskichas.
Maskvos viešbutyje politikas teigia susitikęs su vienu iš grupuotės vadeivų. Jo pavardės politikas neatskleidžia – tik pravardę.
Šalia stovėjo žurnalinis staliukas, ant kurio buvo brangaus konjako butelis, cigaretės ir pistoletas.
„Mane palydėjo į viešbučio kambarį, primenantį kabinetą, ir aš akis į akį atsidūriau su žmogumi pravarde „bulgaras Georgas“. Jis pakilo nuo stalo, pasisveikino ir pasiūlė atsisėsti į krėslą, pats taip pat prisistūmė tokį patį krėslą ir atsisėdo prieš mane. Šalia stovėjo žurnalinis staliukas, ant kurio buvo brangaus konjako butelis, cigaretės ir pistoletas. Herojus buvo pasidabinęs auksiniu laikrodžiu, sveriančiu gerą puskilogramį, ant piršto pūpsojo žiedas („varžtas“) su didžiuliu briliantu ir, žinoma, masyvios kilograminės grandinės ant rankos ir kaklo“, – taip savo laikiną verslo partnerį, pristatytą „Jakimanka“ banko atstovu, apibūdino V.Uspaskichas.
Kas tas „Bulgaras Georgas“, nustatyti sunku. Rusijos žiniasklaidoje nėra užuominų apie Izmailovo grupuotės narį tokiu titulu. Vienas kriminalinis autoritetas pravarde „Bulgaras“ Rusijoje yra nuskambėjęs – tai Moldovos nusikalstamo pasaulio veikėjas Grigorijus Karamalakas.
Jam, nepaisant gausios informacijos apie sąsajas su nusikalstamu pasauliu, 2008 m. suteikta Rusijos pilietybė. Rusijos žiniasklaidoje netrūksta pasakojimų apie tai, kaip jis dalijasi įtakos sferas Maskvoje. Vis dėlto iš V.Uspaskicho memuarų sunku spręsti, ar vienas įtakingiausių Lietuvos politikų Maskvoje pinigus žarstė kartu su šiuo „Bulgaru“.
Žmoną pristatė prostitute
Bet grįžkime prie V.Uspaskicho ir milijono dolerių maišelyje. Politikas prisimena, kad nuo susitikimo su „Bulgaru Georgu“ iki paties sandorio, kuriuo doleriai nukeliavo į „Lentransgaz“ sąskaitą, praėjo trys dienos. O per šias tris dienas nutiko ne vienas incidentas – politikas užsimena įtariantis, kad jį sekė ir norėjo atimti milžiniškos vertės valiutą.
„Nuomojausi butą Jaroslavskoje plente, apie kurį niekas lyg ir nežinojo, tačiau negalėjau išeiti net normaliai pavalgyti. Paskambinau žmonai ir paprašiau, kad ji atvyktų į Maskvą. Atskrido žmona, nuėjo į parduotuvę, kažką pagamino, aš pavalgiau, išsimaudžiau ir atsiguliau, buvo jau naktis. Bute suskambo telefonas, pakėliau ragelį, tačiau niekas nekalbėjo. Pamaniau, kad kažkas suklydo, padėjau ragelį. Po penkių minučių telefonas vėl suskambo, pakėliau ragelį – vėl tyla. Reakcija iš karto suveikė: kažkas kažkokiu būdu sužinojo mano buvimo vietą, tikrina, ar esu namuose“, – pasakoja V.Uspaskichas.
Po šio skambučio politikas teigia sprukęs – ir ne be reikalo.
„Žmonai pasakiau, kad ji turi pusę minutės apsirengti. Pats greitai apsirengiu ir su tuo pinigų maišu iššokame į gatvę, bėgame už namo kampo. Vos spėjome 139 pasislėpti už kampo, kai prie namo laiptinės privažiavo 2 juodi automobiliai. Kadangi laiptinė kiemo pusėje, mes išbėgome į kelią ir pradėjome stabdyti automobilius“, – tęsia Darbo partijos patriarchas.
Po šio nuotykio jis teigia su žmona (veikiausiai ne dabartine, o pirmąja) apsistojęs viename Maskvos viešbutyje. Tiesa, pinigus mokant „į kišenę“, nesiregistruojant viešbučio dokumentuose ir žmoną pristatant kaip prostitutę.
Pasiūlau jam 5 kartus didesnę kainą už vieną naktį, neva radau prostitutę (rodau į žmoną) ir noriu su ja pasilinksminti.
„Prieinu prie budinčio administratoriaus ir pasiūlau jam 5 kartus didesnę kainą už vieną naktį, neforminant dokumentų ir neregistruojant, neva radau prostitutę (rodau į žmoną) ir noriu su ja pasilinksminti. Mums davė kambarį. Man, žinoma, buvo ne iki miegų, o žmona, nesuprasdama gresiančio pavojaus, ramiai užmigo“, – rašo V.Uspaskichas.
„Bulgaro“ fotosesija su doleriais
Po to seka ilgas pasakojimas apie dolerių kelionę į banką. V.Uspaskichas keliavo viena mašina, valiuta – kita. Čia politikas tikina priėmęs labai apdairų sprendimą – esą niekuo neišsiskiriantis „Žiguliukas“ su doleriais lengvai nukeliavo iki banko, o to meto Maskvoje retai sutinkamas „Volvo“ su pačiu V.Uspaskichu sulaukė kompanijos.
„Toks sprendimas buvo teisingas, nes „Žiguliai“ prie banko privažiavo pirmi, pinigus pažįstamas nunešė į banką ir laukė manęs, kol ateisiu, tačiau prieš mūsų „Volvo“ neva atsitiktinai išniro kitas automobilis ir sugedo. Aš išlipau iš automobilio ir staiga neaišku iš kur atsirado banko vyriausiojo buhalterio sūnelis ir dar du žmogystos: „O, Viktorai! Kaip reikalai, žinom, kad turi į banką atvažiuoti, gal kokios nors pagalbos reikia?“ – pasakoja politikas.
Anot jo, tik įsitikinę, kad dolerių „Volvo“ nėra, netikėti „pagalbininkai“ paliko jį ramybėje.
Galiausiai sandoris buvo baigtas, doleriai banke, pinigai už dujas – Sankt Peterburge. Tiksliau, anot V.Uspaskicho, doleriuose pasimaudyti panori pats „Bulgaras Georgas“.
„Atnešė tuos dolerius Georgui į kambarį, jis juos išvertė ant sofos, fotografavosi su jais... Užėjo jo pagalbininkai, tai jis neskaičiuodamas vienam pakelį, kitam – pusę, vienam kaip premiją, kitam – televizoriui, trečiam, kad kritusio broliuko žmonai perduotų... Jau nekalbant apie tai, kiek visokiausių pirkinių už tuos pinigus spėjo padaryti telefonu“, – rašo V.Uspaskichas.
Anot politiko, ir po sandorio buvo didelė rizika, kad „Bulgaras“ jį pašalins. Esą apie tai jį įspėjo vienas iš grupuotei dirbančių žmonių, vėliau tapęs artimu V.Uspaskicho draugu.
„Minutei išėjau į tualetą ir duryse susidūriau su Michailu, kuris pas juos laikinai dirbo teisininku, galima sakyti, priverstinai, nes norėjo atgauti kažkokius savo investuotus pinigus. Matyt, jis man jautė kažkokią simpatiją, nes pašnabždėjo, kad, kol ne vėlu, neščiau kojas iš čia. Su juo draugauju iki šiol, jis atvyksta į mano šventes, aš vykstu pas jį“, – apie nusikaltėlių kompanijoje rastą draugą pasakoja V.Uspaskichas.
Pasakojimą politikas baigia nuosava išmintimi – savotiška karmos dėsnių interpretacija.
„Sprendimai tuo metu buvo priimami intuityviai, nežinant Visatos dėsnių. Ir po tokių pergalių, kai imi galvoti esąs pats svarbiausias ir bebaimis, pamiršti pakelti akis į Aukščiausiąjį ir mintimis padėkoti jam, būtent tada ir pradedi gauti per galvą“, – reziumuoja V.Uspaskichas, pasakojimą baigdamas šypsenėle iš „Microsoft Word“ rašyto teksto.
