„Situacija yra nevienareikšmiška. Gali būti toks scenarijus, jog nukritus gyventojų pajamoms, sumažės skurdo rizikos riba ir tokiu atveju sumažės ir skurdo rizikos lygis. Tokį scenarijų mes turėjome 2010 metų krizės atveju, kai, sumažėjus skurdo rizikos ribai, sumažėjo ir skurdo rizikos lygis. Nors žmonių gyvenimo kokybė nepagerėjo, tačiau skurdo rodikliai to neparodė.
Gali būti, kad pinigų įliejimas atsispindės ir statistikoje.
Bet įmanomas ir toks scenarijus: kadangi buvo pritaikyta nemažai priemonių – subsidijos, darbo paieškos išmoka, išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, vienkartinės išmokos, gali būti, kad pinigų įliejimas atsispindės ir statistikoje, ir pablogėjusio skurdo situacijos mes nepamatysime“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo SADM atstovė.
Ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė naujausius skurdo ir nepritekliaus rodiklius: 2020 metais skurdo rizikos lygis šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 proc. punkto.
Praėjusiais metais apie 585 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Tačiau absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje sumažėjo 2,6 proc. punkto.
„Absoliutaus skurdo lygis toliau nuosekliai mažėja. Praėjusiais metais turėjome 7,1 proc., dabar absoliutaus skurdo lygis sumažėjo iki 5,5 proc. Mažėjimas yra matomas visose tikslinėse grupėse, amžiaus grupėse“, – duomenis komentavo U.Užgalė.
Pasak jos, atkreipti dėmesį į absoliutaus skurdo rodiklius svarbu krizės laikotarpiu, o bendrai esą vertėtų vertinti skurdo rizikos lygį.
„Žmonės labiau linkę vertinti savo situaciją santykyje su kitais, <...> dėl to labai naudingas ir santykinis skurdas. O santykinio skurdo tendencijos yra gana neraminančios.
Praėjusiais metais turėjome mažėjimus daugelyje tikslinių grupių, daugelyje amžiaus grupių. Tačiau šiais metais matome gana didelius padidėjimus“, – kalbėjo U.Užgalė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmetė galimybės, kad gausinant gyventojų pajamas bus didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis, bet kaip, esą paaiškės nebent rudenį.
„Jei [renkamasi] eiti neapmokestinamojo pajamų dydžio pokyčio keliu, geriausia tą daryti su minimalios mėnesinės algos didinimu, kad būtų didesnis efektas.
Bet bet kuriuo atveju mokestinės priemonės turėtų būti kompleksiškai įvertintos mokestinės darbo grupės ir pasiūlytos rudeniop“, – dėstė ministrė.
Plačiau apie planus keisti pensijų indeksavimo tvarką, didinti minimalią mėnesinę algą bei priemones, kurių imsis SADM, siekdama sumažinti pagyvenusių žmonių skurdą, skaitykite ČIA.
Spaudos konferencija:
