Su problemomis liko viena?
„Motina sūnumis nesidomėjo ir nelankė jų globos namuose“, – konstatuoja Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrė Mališauskienė.
Tuo metu Danguolė J. tikina vaikus porą kartų aplankiusi. „Tačiau nuvažiuoti iki Alytaus reikia pinigėlių. Ir vaikams ką nors nupirkti reikia – tuščiomis juk nenuvažiuosi“, – aiškina Danguolė.
Jos įsitikinimu, savo nelaimėje ji buvo palikta viena. „Man pasakė: „Jei norite atgauti vaikus, ieškokitės, kur gyventi, ieškokitės darbo. Priežiūrai priskyrė socialinę darbuotoją ir viskas“, – atsidūsta moteris.
Man pasakė: „Jei norite atgauti vaikus, ieškokitės, kur gyventi, ieškokitės darbo“.
Jokios realios pagalbos, patarimų apsistoti motinos ir vaiko pensione, psichologinės paramos ar socialinių įgūdžių pamokų ji tikina negavusi.
Nuo prievartautojo gimė dukra
Tuo metu smarkiai pašlijo Augustino ir Danguolės santykiai. Vyras sugyventinę išvijo iš namų. Šioji, neturėdama kur dėtis, vėl prisiglaudė pas Kauno rajone gyvenančią motiną.
Nuo tada, pasak Danguolės, prasidėjo jos gyvenimo nuopuolis. Susidėjusi su netinkama kompanija moteris įniko į stikliuką. Vienų išgertuvių metu ji buvo išprievartauta ir tąkart pastojo – nuo nežinomo vyro 2009 metų sausį susilaukė dukters.
Dėl to, kad neteko mergaitės, ji kaltina brolį. Pykčio ir keršto pakurstytas į motinos namus jis iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu pačios Danguolės esą nebuvo namuose, o mergaitės močiutė rasta apsvaigusi nuo alkoholio.
„Mažametė rasta alkana, neprausta, nešvariais drabužiais, galimai su smurto žymėmis veido ir kaklo srityje“, – aiškina S.Mališauskienė.
Mažametė rasta alkana, neprausta, nešvariais drabužiais, galimai su smurto žymėmis veido ir kaklo srityje.
Mergaitei buvo skubiai nustatyta laikinoji globa – ji apgyvendinta Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nuo 2013 metų rugpjūčio ji gyvena kartu su broliu globėjų šeimoje vienoje Prienų rajono seniūnijoje, maždaug 80 km nuo Užuguosčio.
„Per naivi, per patikli“
Netekusi dukters Danguolė vėl grįžo į Užuguostį. „Darykite ką nors!“ – maldavo bibliotekininkės R.Žvirblienės.
„O aš jai pasakiau: „Turi pradėti nuo savęs.“ Turėjome ilgą pokalbį, aš pastūmėjau ją mokytis naudotis kompiuteriu, domėtis. Ji jau metus negeria, nerūko ir nenori. Kasdien ateina į biblioteką ir daug skaito“, – pasakoja R.Žvirblienė.
Pasak jos, gyvenimo duobėje Danguolė atsidūrė, nes buvo per naivi, per patikli. „Ji labai geros širdies: keliais atšliauš, jei šauksies pagalbos. Tokį žmogų paprasta numušti nuo ašies, tas puikiai pavyko atsiradusiai blogai aplinkai“, – svarsto bibliotekininkė.
Patalynę iškilnoti, kurioje miegi, ar apatinį trikotažą išvartyti neužtenka. Žmogui realiai padėti reikia kur kas daugiau pastangų.
R.Žvirblienės manymu, socialinės tarnybos turėtų vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir žmogiškumu.
„Reikia reaguoti į žmogų, turime juo pasirūpinti, padėti ir priminti, ką turi veikti socialinis darbuotojas. Patalynę iškilnoti, kurioje miegi, ar apatinį trikotažą išvartyti neužtenka. Žmogui realiai padėti reikia kur kas daugiau pastangų“, – neabejoja R.Žvirblienė.
Skurdas ir nepriteklius
Duonos kepėjos, virėjos ir batsiuvės specialybes įgijusi Danguolė nuolatinio darbo šiuo metu neturi. Užuguostis nuo Prienų, Alytaus ir Kaišiadorių nutolęs apie 40 kilometrų, o vasarą autobusas kursuoja tik kartą per savaitę. Todėl Danguolė tveriasi sezoninių darbų pas vietos ūkininkus.
Ketvirtadienį, kai buvo laidojamas Vilijampolėje žuvęs sūnus, jo tėvas Augustinas M. pasijuto blogai, pats išsikvietė greitąją pagalbą ir pasiprašė išvežamas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę.
Penktadienį Danguolė pakvietė pasižvalgyti po sugyventinio namą. Parodė stirtą malkų – žiemai pasiruošta. Be to, pasidžiaugė naujais pirkiniais – šaldytuvu ir televizoriumi.
Nepaisant šių dviejų buities atributų, iš kiekvienos namo kertės žvelgia skurdas. Danguolė neslepia, kad tuštinasi į kibirą, vėliau jį išneša išpilti už tvarto. Namuose nėra ne tik tualeto, bet ir vandens – jį tenka semti iš šulinio.
Ar Danguolė iš tikrųjų linkėtų savo vaikams gyventi tokiomis sąlygomis? „Gal ir negaliu jais pasirūpinti, – susimąsto. – Tačiau noriu, kad jie žinotų, kad aš esu, kad jų neužmiršau ir savo noru neišsižadėjau. Norėčiau palaikyti ryšį – pabendrauti telefonu ar internetu, galbūt globėjai galėtų man juos atvežti kelioms valandoms per savaitę.“
