„Regis, visko gyvenime mačiau, bet kad vilkai ateitų į patį miestelio centrą ir dorotų po mano langais pririštą veršį baisiausiame sapne nebūčiau susapnavusi", – LŽ sakė Rokiškio rajono Suvainiškio miestelio gyventoja Stasė Kabutavičienė. Dabar moteris nebenuleidžia akių nuo veršių ir baiminasi, kad vilkai pasikėsins į kieme bėginėjantį jos anūką.
Plėšrūnai neišsigando
S.Kabutavičienės šeima akis į akį su vilkais susidūrė prieš kelias dienas. „Per miegus išgirdome baisų, širdį veriantį baubimą. Šokome iš lovų, pribėgome prie langų ir pamatėme kieme po obelimi gulintį didelį vilką, o mažas vilkiukas dorojo kiek tolėliau pririštą mūsų veršį", – baimės ir nuostabos kupinu balsu pasakojo moteris.
Anot suvainiškietės, nuo šiurpaus vaizdo kiek atsitokėję šeimos vyrai čiupo į rankas kas prožektorių, kas vėzdą ir išbėgo baidyti vilkų. „Neatrodė, kad vilkai žmonių būtų labai išsigandę, pabaidyti jie nukiceno sau. Prašvitus pagal pėdsakus atsekėme, kad kieme būta trijų vilkų. Nusprendėme, jog vaikus atsivedusi motina mokė juos susirasti grobį", – sakė S.Kabutavičienė.
Vilkiukai mūsų gyvuliuką griebė ne už kaklo, šono, bet įsikibo į jo užpakalį ir iškando du gabalus mėsos, sakė moteris
Neatsistebi įžūlumu
Kitą dieną po vilkų apsilankymo Suvainiškyje S.Kabutavičienės namiškiai netruko apsižiūrėti, kad jų veršis guli pasruvęs kraujais. „Vilkiukai mūsų gyvuliuką griebė ne už kaklo, šono, bet įsikibo į jo užpakalį ir iškando du gabalus mėsos. Gydome savo veršelį antibiotikais, leidžiame vaistus nuo skausmo, viliamės, gal vargdienėlis atsigaus. Iki tol nežinojome, kaip savo gyvulį pavadinti, dabar jis bus Vargdienėlis", – teigė moteris.
Susidūrimą su vilkais išgyveno ne viena Suvainiškio gyventojų šeima. „Ir aš neatsistebiu vilkų įžūlumu. Jie taip pat užpuolė visai po mūsų langais pririštą veršį ir taip pat iškandžiojo jo kumpius. Išgirdę baubiantį veršį, brėkštant išbėgome į kiemą, o trys vilkai žiūrėjo į mus ir niekur nebėgo. Ir šaukėme, ir rankomis plojome, o tie nepabūgo, tik veršio jau nebepuolė. Šiaip ne taip nelabuosius nuvijome. Tačiau ramybę praradome", – LŽ teigė Jekaterina Stratulat.
Šaudyti negalima
Vien šiemet nuo vilkų išpuolių jau nukentėjo dviejų Suvainiškio šeimų gyvuliai. Žmonės prisimena, kad vilkai prie jų namų atsėlindavo ir anksčiau. „Menu atvejį, kad vilkai suėdė vienos mūsų miestelio gyventojos šunį, liko tik grandinė ir ant jos pakibusi šuns galva. Kadaise vilkai nugvelbė avį, ne kartą puolė nemažas karves. Kaime yra medžiotojas, kartą jis nušovė įsisiautėjusį vilką, dėl to turėjo daug nemalonumų, mokėjo baudas, vos neprarado medžiotojo bilieto. Išeitų, kad vilkai svarbesni už mūsų gyvulius ir už mus pačius", – guodėsi S.Kabutavičienė.
Medžioti vilkus galima tik keturis mėnesius per metus – nuo gruodžio 1-osios iki balandžio 1-osios. Anot panevėžiečio medžioklės žinovo Petro Narbuto, nušovęs karvę užpuolusį vilką teisme galbūt ir įrodytum, kad tai buvo būtinoji savo turto gynyba, tačiau nemalonumų dėl to tikrai neišvengtum. Jis patarė nekelti ginklo prieš vilkus, geriau jau gyvulius nakčiai suginti į tvartus.
