Prieš kelias dienas Lazdijų rajone į vaizdo kameros objektyvą pateko dalis vilkų išpuolio prieš avis. Ūkininkas skaičiuoja nuostolius (kruvini įvykiai liko už kadro).
Paterų kaime, Lazdijų rajone, vilkai papjovė iš viso tris avis.
„Įraše matosi, kaip vilkas nuveja avių bandą iš ganymo pievų į tvartą, prie pat namų. Viena avis metasi link ežero, kuriame ir rasta išdraskytais viduriais“, – pranešė 15min skaitytojas, pasidalijęs šiuo vaizdo įrašu.
Tos kelios atsiskyrusios avys, matyt, ir išgelbėjo visą bandą, pridūrė jis.
Avys čia ganėsi medine ir elektrine tvora aptvertoje teritorijoje, prie pat namų. Įraše matosi, kaip jos grįžta į tvartą, kurio kitoje pusėje 3 šunų voljerai.
Iš vienos pusės teritorijos ežeras, kitos – dar plius kelias.
Tai – tik vienas iš daugybės vilkų siautėjimo epizodų. Kasmet ši problema laukinius gyvulius laikantiems ūkininkams sukelia nemenkų nuostolių.
Medžiotojai: situacija nebekontroliuojama
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, ūkininkas Jonas Talmantas 15min komentavo, kad situacija dėl vilkų populiacijos vis dar yra labai sudėtinga.
„Aplinkos ministerija sako, kad vilkų yra nei per daug, nei per mažai, bet pagal padarytą žalą akivaizdžiai matosi, kad jų yra per daug“, – kalbėjo J.Talmantas.
Jis pabrėžė, kad dabar svarbiausia yra imtis reikiamų priemonių vilkų populiacijai sureguliuoti, ko ir tikisi iš Aplinkos ministerijos.
„Manau, kad iš esmės reikalai turėtų pasikeisti, kai bus patvirtintas naujas aplinkos ministras, ir ta problema pagaliau bus išspręsta”, – vylėsi J.Talmantas.
Vilkas yra gudriausias žvėris – kažką suuodęs jis perbėga į tuos rajonus, kuriuose negalima medžioti, ir jam ten ramu.
Pasak J.Talmanto, kiekvienais metais medžioklės kvotos yra paskirstomos iš naujo, perskaičiavus visus vilkus. Šiemet tikslus kvotų skaičius dar nepaskelbtas, bet praėjusį sezoną Lietuvoje medžioklės limitas buvo 110 vilkų. Didesnė kvota, anot pašnekovo, suteikiama tuose rajonuose, kuriuose vilkų padaryta žala būna didžiausia, tačiau net ir šis būdas jau dažnai nepasiteisina.
„Vilkas yra gudriausias žvėris – kažką suuodęs jis perbėga į tuos rajonus, kuriuose jau negalima medžioti, ir jam ten ramu. Todėl išėjo taip, kad iš 110 mes nesumedžiojome dar 8 vilkų, tai čia, galima sakyti, išeina toks sąmoningas vilkų saugojimas“, – aiškino J.Talmantas.
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas pažymėjo, kad ūkininkai savo gyvulius nuo plėšrūnų bando apsaugoti pačiais įvairiausiais būdais, tačiau dauguma jų jau tampa nebeveiksmingi.
„Apsaugoti jau praktiškai neįmanoma, gali kokia tik nori tvora užtverti – jie (vilkai, – 15min) eina į kiemus, pjauna šunis, gyvulius. Vilkas yra neprognozuojamas žvėris. Jų populiacija turi būti kuo greičiau sureguliuota, kad ir ūkininkas galėtų tinkamai ūkininkauti, ir vilkų būtų tiek, kiek jų reikia. O dabar daugelis ūkininkų kasmet patiria didžiausius nuostolius“, – sakė J.Talmantas.
Pokyčiai jau numatomi
Aplinkos ministerijos duomenimis, vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams atvejų skaičius šiais metais išliko panašus, kaip ir praėjusiais. 2018 m. per gegužės ir birželio mėn. vilkai užpuolė ūkinius gyvūnus 65 kartus, šiais metais per tą patį laikotarpį – 63 kartus.
Vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių, ir jų gausumas turi būti reguliuojamas netrukdant rūšiai išlikti.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politiko grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas 15min aiškino, kad praėjusiam medžioklės sezonui buvo nustatytas didžiausias nuo 2005 m., kai buvo pradėta riboti vilkų medžioklę, limitas.
„Vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių, ir jų gausumas turi būti reguliuojamas netrukdant rūšiai išlikti palankios apsaugos būklės“, – kalbėjo V.Graičiūnas.
Pasak jo, sumedžiojimo limitas nustatomas vadovaujantis Vilko apsaugos planu, užtikrinant kad vilkų populiacijos dydis išliktų nuo 32 iki 62 šeimų.
V.Graičiūnas kalbėjo, kad atskirose savivaldybėse žalos atvejų skaičius keitėsi.
„Jei praėjusiais metais Lazdijų rajono savivaldybėje gegužės-birželio mėnesiais nebuvo fiksuota nė vieno vilkų užpuolimo atvejų, tai šiais metais per tą patį laikotarpį vilkai užpuolė gyvulius net 16 kartų. Kai kuriose savivaldybėse – atvirkščiai: jei praėjusiais metais iki liepos mėnesio Elektrėnų savivaldybėje vilkai gyvulius puolė 6 kartus, tai šiais metais – tik 1 kartą“, – sakė aplinkos ministerijos atstovas.
V.Graičiūnas pažymėjo, kad šiais metais buvo pakeista Saugomų rūšių naudojimo tvarka, suteikiant galimybę greičiau išduoti leidimus sumedžioti vilkus, kurie puola ūkinius gyvūnus, ne medžioklės sezono metu, nelaukiant didelės žalos pasireiškimo. Taip pat, pasak jo, greitai atsiras galimybė ūkininkams įsigyti ir įsirengti apsaugos nuo vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos prevencines priemones.
„Pagal projektus 100 proc. bus apmokamos išlaidos, susijusios su elektrinio piemens ir elektrinių tvorų įsigijimu ir įrengimu ir aviganių šunų įsigijimu, įsipareigojant apsaugoti ne mažesnį kaip 1 ha plotą“, – komentavo V.Graičiūnas.
Tačiau numatoma, kad finansavimui tinkami bus tik tie plotai, kurie patenka į savivaldybes, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (žalos atvejai fiksuoti ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus).
Aplinkos ministerijos duomenimis, kompensacijas už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą AM moka nuo 2019 m. gegužės 1 d.
2018 m. šią žalą kompensavo savivaldybės. Jų pateiktais duomenimis per 2018 m. išmokėta 168 284,27 Eur.
